Žmonės pasitiki antstoliais nepaisant viešai skleidžiamų neigiamų profesijos vertinimų
Gyventojų pasiryžimas pasinaudoti antstolių pagalba atgaunant skolas 2018 m. buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus. Tai patvirtina 2016-2018 m. atliktų visuomenės nuomonės apklausų duomenys.
64 proc. naujausios apklausos dalyvių atsakė, kad dėl skolos sugrąžinimo kreiptųsi būtent į antstolį (2016 m.- 58 proc., 2017 m.- 63 proc.). Per dvejus metus atitinkamai sumažėjo linkusių reikalauti skolos savarankiškai (nuo 36 iki 32 proc.) arba nieko nedaryti (nuo 6 iki 3 proc.).
Nepaisant antstolio profesijai nepalankaus viešojo fono, antstolių pagalbą žmonės sieja su realiomis galimybėmis atgauti skolas ir įvykdyti kitus teisėtus reikalavimus. Toks požiūris naudingas abiem pusėms: antstoliai įsitvirtina kaip prievolių užtikrinimo profesionalai, o kreditoriai maksimaliai sutrumpina skolos atgavimo kelią, – sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Antstolių veikla yra griežtai reglamentuojama, antstoliams ir antstolių kontoroms taikomi aukšti profesinės kompetencijos bei darbo organizavimo reikalavimai, todėl į antstolius besikreipiantiems žmonėms užtikrinamos visos teisėtumo ir atsakomybės garantijos.
Apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pasitiki antstoliais, kokiu balu vertintų antstolių darbą, ką darytų, jeigu reiktų susigrąžinti skolą ir kokia teisinė profesija jiems panašiausia į antstolio profesiją.
Didžioji dalis respondentų antstolių darbo kokybę įvertino 7 arba 8 balais iš 10. Bendras pasitikėjimas antstoliais palyginti su 2017 m. rezultatais smuktelėjo 3 proc. – nuo 71 iki 66 proc., – tačiau vis tiek išlieka pakankamai aukštas ir tebėra 2 proc. didesnis už buvusį 2016 m. Kaip ir anksčiau, antstolio profesiją gyventojai laiko panašiausia į mokesčių inspektoriaus bei advokato profesijas, o mažiausiai panašia – į notaro.
