Užsitęsęs naujojo Darbo kodekso priėmimas prigesino jo
laukusių šalies verslininkų entuziazmą. Kas antras mažos ir vidutinės įmonės
vadovas Lietuvoje mano, jog nuo liepos pradžios įsigaliosiantis Darbo kodeksas
neturės jokios įtakos verslo plėtrai. 16 proc. smulkiųjų ir vidutinių
verslininkų tiki, jog naujovės skatins augimą, tačiau bemaž tiek pat – 14 proc.
– nuogąstauja, jog efektas bus priešingas. Darbo kodekso naujovių nauda
labiausiai abejoja pačių mažiausių, iki 10 darbuotojų turinčių, šalies įmonių
vadovai.
Tokios nuotaikos išryškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“
gegužę atlikus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių
tyrimą, kurį inicijavo „Citadele“ bankas. Tyrimo metu 55 proc. verslininkų sakė
pritariantys teiginiui, jog nuo liepos mėnesio įsigaliosiančio naujojo Darbo
kodekso nuostatos neturės jokios įtakos verslo plėtrai, o 15 proc. įmonių
vadovų išvis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Galima teigti, kad verslininkai paprasčiausiai pavargo nuo
Darbo kodekso svarstymo maratono – vien Seime šio teisės akto priėmimo ir
pakeitimo procesas tęsėsi beveik metus. Tiek laiko domėtis vis atsirandančiomis
naujomis pataisomis, net ir žinant didelę darbo santykius reglamentuojančio
dokumento svarbą, daugeliui mažų ir vidutinių įmonių vadovų yra tiesiog
prabanga. Ko gero, tai viena priežasčių, dėl kurių smulkusis ir vidutinis
verslas naująjį Darbo kodeksą sutinka be didelio entuziazmo“, – komentavo „Citadele“
banko verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Pasak G. Kubiliūnienės, dar viena galima verslininkų
santūrumo priežastis – daug šurmulio visuomenėje sukėlęs naujasis Darbo
kodeksas visgi netapo revoliuciniu sprendimu reglamentuojant darbo santykių
lankstumą.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus
pripažino, kad galutiniame kodekso variante nutolta nuo pirminio, mokslininkų
ir specialistų rengto kodekso raidės bei dvasios, ir priimtas darbo santykių
reguliavimas išlieka daug mažiau liberalus negu senosiose Europos Sąjungos
valstybėse.
„Jeigu mokslininkų parengtą Darbo kodekso projektą galima
buvo pavadinti žingsniu į priekį darbo santykių liberalizavimo linkme, tai per
pusantrų metų trukusį jo taisymų laikotarpį nuolat buvo atsitraukiama vis po
žingsnelį atgal“, – pažymėjo V. Sutkus.
„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, teigiama
Darbo kodekso įtaka verslo plėtrai tiki vos 14 proc. įmonių, turinčių iki 10
darbuotojų, vadovai. Tuo tarpu daugiau nei 10 dirbančiųjų turinčiose įmonėse
pozityvų naujovių efektą įžvelgia 21 proc. vadovų. Apklausa taip pat parodė,
kad naujuoju teisės aktu labiau džiaugiasi prekybininkai nei gamybininkai ar
paslaugų teikėjai.
„Žinoma, dar reikalingas laikas, kad verslininkai susipažintų
su galutiniu Darbo kodekso variantu ir įsigilintų į pakeitimų esmę. Kita
vertus, mūsų inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo santykių
liberalizavimas šiuo metu nėra esminis barjeras verslo plėtrai – daugelis
verslininkų kur kas didesne problema vadina vis didėjantį kvalifikuotų
specialistų trūkumą. Esant tokiai situacijai, ir pačios įmonės suinteresuotos
kuo labiau motyvuoti darbuotojus, o ne ieškoti jų atleidimo priežasčių“, –
komentavo „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorė G.
Kubiliūnienė.
