Verslo visuomenei nerimą kelia įstatymų keitimo iniciatyvos šalies mokesčių sistemoje, svarstymus paliekant paskutinei Seimo pavasario sesijos savaitei. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasisako už stabilią mokesčių sistemą ir gerai apgalvotą jos pertvarką bei akcentuoja, kad tą patį valdančiosios partijos buvo numačiusios ir savo rinkimų programose bei Vyriausybės programoje. Vyriausybei teikiant mokesčių įstatymų pakeitimo projektus, tuo pat metu valdančiųjų partijų atstovai atskirai registruoja šiems pakeitimams priešingus įstatymų projektus. Tokia praktika kelia daug nežinomybės verslui ir visuomenei.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, dalis siūlomų mokesčių įstatymų pakeitimų, kuriems vakar po pateikimo pritarta Seime, turėtų realios teigiamos įtakos verslui, skatintų gyventojų perkamąją galią ir vidaus vartojimą. LVK remia neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą, pritaria pasiūlymui didinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikomą už pirmą vaiką. Konfederacija palaiko pasiūlymą įvesti Sodros įmokų „lubas“, kas sumažintų darbo užmokesčio apmokestinimą, leistų įmonėms mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, mažėtų korupcija ir nelegalūs atsiskaitymai, didėtų gyventojų perkamoji galia ir vidaus vartojimas.
Tačiau LVK nepritaria iniciatyvai įvesti progresinius mokesčius. Pajamų apmokestinimas tam tikra prasme jau dabar yra progresyvus, nes egzistuoja NPD. Be to, pati Vyriausybė siūlo jį didinti, tokiu būdu siekdama užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams pajamų liktų daugiau. „Užuot stiprinę viduriniąją klasę, progresiniai mokesčiai dar labiau stabdo jos vystymąsi, nes būtent vidutines pajamas gaunantiems žmonėms būtų pakeliamas mokesčio tarifas. Be to, kelių tarifų GPM administravimas būtų daug sudėtingesnis, o ekonominė nauda abejotina, didėjantis apmokestinimas skatintų dalį pajamų slėpti, didintų šešėlį, Progresiniai mokesčiai skatintų didelę pridėtinę vertę generuojančios kompetentingos darbo jėgos emigraciją, darbo vietas mūsų regione steigti ketinančiam verslui palankesnės sąlygos susidarytų kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui Estijoje ar Latvijoje, kur progresiniai mokesčiai neegzistuoja,“ – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Lietuvos verslo konfederacija pritaria Vyriausybės siūlymui pratęsti lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, nenustatant šios lengvatos galiojimo termino. Tačiau Konfederacija nepalaiko Vyriausybės siūlymo pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui. LVK nuomone, tokia lengvata yra iš esmės ydinga, nes ji taikoma visiems gyventojams, kurie naudojasi centriniu šildymu, įskaitant ir tuos, kuriems lengvatos nėra būtinos. Atsisakius šios lengvatos ir peržiūrėjus socialinio rėmimo programas, šalies biudžetas galėtų sutaupyti apie 200 mln. litų kasmet. Ši lengvata taip pat yra kliuvinys ir beprasidedančiai būsto renovacijos programai, nes neskatina gyventojų taupyti šildymui išleidžiamų lėšų.
LVK pritaria pasiūlymui pratęsti pelno mokesčio lengvatą dar 5 metams investicinius projektus vykdančioms ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms.
Alkoholio akcizų pakeitimais, LVK nuomone, yra pažeidžiamas silpnųjų gėrimų (sidro, silpnųjų vynų) balansas, lyginant su paprastu vynu, kuriam akcizas keliamas tik 12 proc., tuo tarpu sidrui ir silpniesiems gėrimams net 47 proc. Konfederacija siūlo arba mažinti akcizo didinimą bent iki 30 proc. silpniesiems gėrimams, arba didinti vynams iki 20 proc.
Lietuvos verslo konfederacija dar pernai metų pabaigoje pateiktuose pasiūlymuose Vyriausybės programai yra akcentavusi, kad mokesčių sistema turėtų būti koreguojama tik nuosekliai, gerai parengus mokesčių pakeitimus ir juos aptarus su socialiniais – ekonominiais partneriais. Teisės aktų keitimo procese turėtų būti vadovaujamasi kertiniu kaštų ir naudos analizės principu. Siūlymai keisti mokesčių sistemą privalo būti pagrįsti aiškiais kriterijais: administravimo paprastumu ir skaidrumu, administravimo išlaidų proporcingumu, mokesčių sistemos konkurencingumu, esamos mokesčių sistemos galimybių išnaudojimu, įtaka šešėlinės ekonomikos mažinimui ir kitais.
