Eurozonos krizė greitu metu neišsispręs, tad Lietuva, kurdama savo ateities strategiją, negali atsiriboti nuo dabartinių įvykių. Labai svarbu susitarti dėl ilgalaikės Lietuvos vizijos, tačiau dar svarbiau pasiekti susitarimo dėl trumpalaikių tikslų ir veiksmų, o tam labai reikalingas konstruktyvus socialinis dialogas. Tokiais akcentais Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pradėjo susitikimą su Lietuvos verslo konfederacijos atstovais. Konfederacija Premjerą diskusijai pakvietė tęsdama susitikimų ciklą su pagrindinėmis partijomis, dalyvausiančiomis rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragino steigti socialinių – ekonominių reikalų komitetą, kuris išplėstų dabartinės Trišalės tarybos funkcijas arba ją iš esmės reformuotų. „Konfederacija jau seniai skatina tobulinti socialinės partnerystės sistemą, esame pateikę keletą pasiūlymų, tačiau atrodo, kad kai kurių svarbių klausimų sprendimas užstringa“, – teigia V. Sutkus. Anot jo, prasčiausiai su verslo organizacijomis šiuo metu komunikuoja Ūkio ministerija, kuri turėtų palaikyti glaudžiausią kontaktą su verslu. „Ministerijos vadovai pasikalba su keletu savo asmeninių draugų verslininkų ir sako, jog pasitarė su verslo visuomene. Saulėtekio komisijos veikla yra sustabdyta, ministerija nevykdo jokių konsultacijų su verslo organizacijomis dėl verslo aplinkos reguliavimo“, – sako V. Sutkus.
Nors Premjeras gyrė Lietuvos gebėjimus įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai akcentavo itin biurokratišką ES lėšų skirstymo mechanizmą ir kai kurių administruojančių institucijų darbuotojų neprofesionalumą bei trumparegiškumą. „Tam tikrais atvejais, kaip pavyzdžiui eksporto skatinimui skirtoje priemonėje „Asistentas“, sukurtas toks lėšų skirstymo mechanizmas, kad šia parama verslui praktiškai neįmanoma racionaliai pasinaudoti. Konfederacija nutarė nedalyvauti naujame eksporto skatinimo priemonių šaukime, nes sukurtos sąlygos prasilenkia su logika“, – teigia V. Sutkus. Pasak konfederacijos prezidento, reikėtų surengti platesnę diskusiją vyriausybėje ir aptarti ES struktūrinės paramos projektus administruojančių agentūrų veiklos principus ir požiūrį į projektų vykdytojus, organizuoti šių agentūrų valdybų posėdžius, pakviečiant į juos socialinių partnerių atstovus.
LVK atstovai džiaugėsi konstruktyviu bendradarbiavimu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru D. Jankausku. V. Sutkaus teigimu, tai geriausiai socialinės partnerystės svarbą suvokiantis šios Vyriausybės ministras, socialinę partnerystę paverčiantis ne tik teorija, bet ir praktika. Verslo organizacijos aktyviai dalyvauja svarstant priemones efektyviausiai panaudoti ES lėšas bedarbystės mažinimui, kvalifikuotų specialistų rengimui, jaunimo užimtumo skatinimui. „Džiaugiamės ministro D. Jankausko racionaliu požiūriu į socialinių partnerių nuomonę. Tačiau reikia pastebėti, kad kai kurie sprendimai užstringa ministerijos departamentų lygmenyje, susidūrę su departamentų vadovų arogancija“, – sako V. Sutkus.
Susitikimo metu aptartos ir atskirų sektorių problemos. LVK viceprezidentas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pažymėjo, kad Lietuva vienintelė valstybė, neeksportuojanti finansinių paslaugų. „Šalyje nėra vieningos, konsoliduotos sistemos, pagal kurią bankai turėtų teikti informaciją valstybės institucijoms. Šiuo metu privaloma teikti skirtingų formų ataskaitas bent kelioms valstybinėms institucijoms. Tai reikalauja daug sąnaudų ir laiko, lėtėja paslaugų verslui teikimas. Nenormalu, kad Lietuva, siekianti tapti Šiaurės Europos paslaugų centru, neišnaudoja tokios galimybės kaip finansinių paslaugų eksportas“, – teigia S. Kropas.
Dar kartą priminta nenormali situacija sveikatos priežiūros sektoriuje. Kaip teigia Laimutis Paškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atžvilgiu yra nepalanki ir netoleruotina, o priimami teisės aktai didina privačios medicinos diskriminaciją ir mažina konkurenciją sveikatos sektoriuje. Ligonių kasos nesudaro sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis dėl stacionarių paslaugų kompensavimo, todėl pacientai turi mokėti visą paslaugos kainą. Lietuva pagal privataus stacionarinio medicinos sektoriaus išvystymą yra paskutinė Europos Sąjungoje.
Diskusijoje akcentuota ir vis prastėjančio požiūrio į verslą problema, kurią anot LVK atstovų skatina ir valdžios institucijos, vengdamos dialogo ir įžvelgdamos grėsmes ten, kur jos iš tikrųjų neegzistuoja. A. Kubilius pabrėžė būtinybę keisti visos visuomenės mąstymą. „Šios Vyriausybės kadencijos metu parengta strategija „Lietuva 2030“ kaip tik ir akcentuoja būtinybę gerinti verslo reputaciją bei numato priemones, kaip to pasiekti. Tačiau susitarimai dėl esminių dalykų, liečiančių šalies gyvenimą, turi būti priimti plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Vien valdžia ar vien verslas nepajėgūs pasiekti esminių permainų“, – sakė premjeras.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovai linkėjo Vyriausybei ne tik kurti strategijas, bet ir laikytis strateginės drausmės, kad šios strategijos būtų realizuotos.