„Tobulėjant
informacinėms technologijoms, susiduriama su iššūkiais, kaip užtikrinti
intelektinės nuosavybės kontrolę. Visapusiška apsauga sunkiai įmanoma – niekada
negali būti tikras, kad sukūrus ypatingą prekių ženklą ir naudodamas jį
Lietuvoje, sugebėsi kontroliuoti, kad jo kas nors nepradėtų naudoti Čilėje“, – teigia gruodžio 10 d. Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamo
seminaro „Intelektinė nuosavybė versle ir darbe“ lektorė, Advokatų profesinė bendrijos „Magnusson ir
partneriai" advokatė Rūta Didikė.
Konkurencija
perlipa sąžiningumo ribas
Pasak R. Didikės, intelektinę nuosavybę verslas
pradėjo suvokti kaip turtą, turintį tam tikrą vertę ir galintį nešti pajamų. Turtą
reikia saugoti ir ginti, todėl neretai ginčai dėl prekių ženklų ir nesąžiningos
konkurencijos tampa bylinėjimosi objektu. Kaip pažymi advokatė, tokie ginčai
teismuose, neretai tampa efektyvia priemone netgi pakenkti konkurentui.
„Verslas siekia užsitikrinti, kad iš padarytų
investicijų gaus naudą tik jis, o ne konkurentas. Vis dėlto būna ir tokių
atvejų, kada ginčo kėlimas teisme yra panaudojamas kaip priemonė susilpninti
konkurentą ir jo pozicijas rinkose ir taip jam pakenkti, pavyzdžiui, pritaikant
laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant naudoti tam tikrą prekių ženklą
bent jau laikinai. Verslas išnaudoja visas kovos galimybes“, – sako R. Didikė.
Vis dėlto natūraliai kyla klausimas: kaip
konkuruoti sąžiningai? Juk vargu, ar kas nors nori gaišti savo brangų laiką ir
veltis į daug laiko ir nervų kainuojančius teismo procesus, kai vietoj to visas
jėgas būtų galima skirti tiesioginei verslo veiklai.
Pasak R. Didikės, pagrindinis dalykas, kurio
reikėtų laikytis kiekvienam rinkos dalyviui – tai stengtis būti kuo
originalesniu ir nekopijuoti kitų, ypač konkurentų. „Reikia pažymėti, kad konkurentai
yra jautrūs bet kokiems intelektinės nuosavybės panašumams net jei jie yra
nedideli ir nesudaro suklaidinimo galimybės. Tačiau ginčai kyla net ir tokiais
atvejais.
Iš kitos pusės, jei jau matai, kad tretieji
asmenys naudojasi tavo sukurta ir naudojama intelektine nuosavybe – nereikia delsti, būtina įspėti pažeidėją. Jei
tai nepadeda išspręsti ginčo, kreipiamasi į teismą“, – sako R. Didikė.
Reikia
įvardinti, ką saugoti
Siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės
apsaugą ir valdymą, labai svarbu, kad įmonės vadovas gerai žinotų, kokią
intelektinę nuosavybę valdo ir kokia apimtimi. Jeigu įmonės vadovas negali
įvardinti, kas konkrečiai tą nuosavybę sukūrė, ar turtinės teisės į ją yra perduotos
ar ne, kyla ginčai tiek tarp įmonių ir jų darbuotojų, tiek tarp įmonių
tarpusavyje. Tokiu atveju, advokatė R. Didikė pataria: ,,Nori kalbėti apie
intelektinės nuosavybės valdymą ir apsaugą, pirmiausiai pasakyk, ką konkrečiai
tu turi ir kokia apimtimi tai gali naudoti“.
Kiekviena intelektinės nuosavybės rūšis turi
savo apsaugos mechanizmą. Jau visiems įprasta, kad prekių ženklai, dizainas
arba išradimai yra registruojami Valstybiniame patentų biure arba atitinkamose
tarptautinėse institucijose. Pastarųjų – išradimų apsauga, kelia didžiausias
diskusijų bangas. Pasak R. Didikės, yra du būdai, galintys užtikrinti išradimų
apsaugą: patentavimas arba komercinių paslapčių apsauga.
„Jei
išradimas patentuojamas, jis yra saugomas terminuotai ir atskleidžiamas viešai.
Jei išradimą saugai kaip komercinę paslaptį, galima tikėtis neterminuotos
apsaugos ir to, kad niekas apie tavo išradimo ypatybes nesužinos. Taigi
pasirenkama labiau priimtina apsauga“, – sako R. Didikė.
