Statistikos departamento
paskelbti alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau
atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis:
lietuviai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 13 litrų absoliutaus
alkoholio per metus. Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį šis skaičius būtų
dar mažesnis. VU nustatė, kad problemų su vartojimu greičiausiai turi labai
specifinė ir apibrėžta auditorija.
„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys apie suvartojimo kiekį
atitinka statistiką, tai patvirtina, kad kitos tyrimo išvados taip pat atitinka
realybę. Tuo neabejojome, nes šiam tyrimui pasitelkėme labai stiprią ir
profesionalią jungtinę sociologų ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandą,
o dabar turime dar tvirtesnių argumentų“, – sako tyrimą užsakiusios Lietuvos
verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
LVK tyrimą užsakė siekdama ne tik išsiaiškinti alkoholio
vartojimo apimtis, bet, svarbiausia, vartotojų įpročius ir elgseną bei
nustatyti didžiausias rizikos grupes. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su
tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“ ir Valstybine mokesčių inspekcija.
„Įstatymų leidėjams pateikėme objektyvią realybę – yra
identifikuotos rizikos grupės ir jei norima kovoti su problema, yra gana aišku,
ką daryti – dirbti su šiomis rizikos grupėmis. Juk kovodami su nusikalstamumu
neįvedame komendanto valandos – neuždraudžiame visiems žmonėms vakarais
vaikščioti gatvėmis, o taikome sankcijas konkretiems viešosios tvarkos
pažeidėjams. Tyrimas nustatė grupę žmonių, su kuria reikia dirbti, gėrimus,
kuriais piktnaudžiaujama, bet, ironiška, juos įstatymų pakeitimai apeina“, –
sako V. Sutkus.
LVK užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad
statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojai per metus 2016 metus
teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus dar
reikėtų atimti emigrantų išvežamus kiekius ir pridėti šešėlinę rinką. Tačiau
galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – minėti veiksniai vienas kitą
sudengia ir lieka tie patys 13 litrų.
Tyrimas taip pat rodo, kad daugiausia problemų turime
kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik
4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų
procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis –
užimtumu ir išsilavinimu.
Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai
alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti
viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys. Tarp girtaujančių
asmenų populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“), spirituotas vynas
ir degtinė, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.
Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc.
tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2
proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą
per mėnesį ir rečiau. Tyrėjai teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie
37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos
populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia daugiausia problemų.
Tyrėjai vylėsi, kad tyrimas turėtų padėti susiorientuoti,
kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo
problema. Apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti
piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: pagrinde tai vyrai, 89 proc. šių
respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai
gyvena kaime.
Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus
universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą –
bendrovė „Baltijos tyrimai“.
