Pirmieji
Aplinkos ministerijos administruojami pirkimai pagal naująją 2014-2020 metų ES
finansavimo programą bus vykdomi jau šių metų pabaigoje. Projektų vykdytojai
jau dabar gali tvarkytis reikiamus dokumentus ir iš anksto ruoštis būsimiems
konkursams – kas bus susitvarkę kvalifikacinius reikalavimus, galės startuoti.
Tuo verslo atstovus patikino Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, šiems
nerimaujant dėl vangios ES finansuojamų projektų eigos.
„Verslas nuogąstauja dėl stringančių naujo
laikotarpio ES finansuojamų projektų vykdymo. Praėjusių metų pradžioje buvome
susitikę su visomis Seimo frakcijomis, ministerijų atstovais ir gavome pažadų,
kad greitai viskas pajudės. Bet štai po pusantrų metų konkursai statybų,
informacinių technologijų bei kitose srityse beveik nejuda. Tai įmonėms kelia
nemenką susirūpinimą – jeigu šių metų viduryje konkursai nebus pradedami
skelbti, kitų metų pradžioje turėsime bedarbių skaičiaus padidėjimą“, – sakė
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
V. Sutkus teigė, kad rangos konkursus
organizuoti galima ir nelaukiant galutinio projektų finansavimo patvirtinimo –
kol pusę metų vyks viešųjų pirkimų įstatyme numatytos procedūros, bus sutvarkyti
reikiami dokumentai, bus patvirtinti ir pinigai. Juolab, kad pradėjus darbus,
atsiskaityti iš karto nereikia. O įmones domina labai paprastas dalykas – kada
nudžius parašas ant rangos darbų sutarties, nes tik tada galima pradėti darbus.
Priklausomi
nuo Finansų ministerijos
A. Genevičius pažymėjo, jog atverti kelius lėšų
skirstymui gali Finansų ministerija. Ne tik Aplinkos ministerija, kuri yra
numačiusi 21 paramos priemonę, bet ir kitos – labai energingai startavo, todėl
Finansų ministerija tiesiog nespėja patvirtinti projektų finansavimo. Aplinkos
ministerija yra nuo to priklausoma ir jeigu viskas vyktų sparčiau, jau būtų
padariusi pirmuosius kvietimus. Nepaisant to, ši ministerija yra pirmaujanti
pagal ES priemonių vykdymą – jau daugiau nei pusė iš 21 planuojamos priemonės
yra suderinta.
Pasak viceministro, jau dabar susiduriama su
didžiulėmis problemomis, nes ministerija negali dirbti su verslu tiesiogiai. To
pavyzdys – padangų tvarkymas Lietuvoje. „Prie kiekvieno kampo inspektoriaus
nepastatysi, padangų kiekiai yra didžiuliai ir nėra kam jų sutvarkyti. Galbūt
galėtume tiesiogiai, nepažeidžiant įstatymų, paremti verslą sprendžiant
aplinkosaugos problemas, tačiau kol kas to negalime daryti“, – sakė A.
Genevičius.
Labiausiai
pasistūmėjusi – renovacija
Aplinkosaugos priemonėms iš ES fondų 2014-2020
metais bus paskirstyta 1.051,79 mln. eurų. Vienai iš pagrindinių priemonių –
daugiabučių namų renovacijai – yra numatyta virš 280 mln. eurų. Taip pat 50
mln. eurų – viešųjų pastatų renovacijai ir 8,7 mln. – renovacijos skatinimui.
Jau yra pasirašyta sutartis ir su Europos investicijų banku, kuri atvėrė kelius
daugiabučių renovacijos finansavimui.
Didžiausia porcija pinigų teks vandentvarkos
sektoriui – 335 mln. eurų. Atliekų sektoriui skirta 91 mln., Baltijos jūros
stebėsenai ir paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui – 35 mln.,
kultūrinio ir gamtinio paveldo apsaugai – 68 mln., biologinės įvairovės ir
kraštovaizdžio apsaugai – 68 mln. ir miestų aplinkos gerinimui – 30 mln. eurų.
