Darbo kodekso galiojimo nukėlimas atidės prielaidas ir darbuotojų
atlyginimams kilti, ir ekonomikai augti. Apie tai įspėja Lietuvos verslo
konfederacija, pasigirdus siūlymui pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso
įsigaliojimą.
„Darbo kodekso priėmimas buvo teigiamas signalas užsienio
investuotojams. Jie situaciją stebi labai atidžiai, ir dabar nuskambėjęs
naujosios valdžios ketinimas atidėti kodekso galiojimą įneš daug neaiškumo.
Tikėtina, kad investuotojai savo planus taip pat atidės, kol galės įvertinti,
kas vyksta, ir ko iš tikrųjų siekia naujoji valdžia“, – sako Lietuvos verslo
konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Statistikos departamento duomenims, Lietuvoje 2015 metais
tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė 2,1 proc. BVP arba 775,5 mln.
eurų. „Mėgstame pasilyginti su Estija, o jos nepavejame nei moderniu darbo
santykių reguliavimu, nei užsienio investicijų rodikliais“, – sako V. Sutkus. 2015
metų pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo 13
263,9 mln. eurų, Estijoje – 17 372,7 mln. eurų.
Pastaruoju metu ne viena užsienio ir Lietuvos įmonė
paskelbė apie išsikėlimą iš Lietuvos: kompanija „Coca-Cola HBC Lietuva“
paskelbė uždarysianti gamyklą Alytuje ir gamybą perkelsianti į Lenkiją. Ten pat
gamybą perkelia traškučių gamintoja bendrovė „Estrella Baltics“. Apie gamybos
iškėlimą iš Lietuvos pavasarį paskelbė Kaune kečupus gaminanti įmonė
„Suslavičius – Felix“.
Seimas neseniai jau priėmė pakeitimus, pasiūlytus
Vyriausybės po prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktų pastabų. „Visos šios
pataisos vienareikšmiškai orientuotos darbuotojų naudai“, – pastebi V. Sutkus.
Atsisakyta nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių,
nustatyta, kad abejojant dėl darbo santykius
reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai. Grąžinta nuostata, kad papildomų
atostogų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarką
ir toliau nustatytų Vyriausybė, o ne būtų dėl to tariamasi kolektyvinėse
sutartyse, nes jų šalies įmonėse ir įstaigose yra sudaryta labai nedaug.
Seimas taip pat nustatė, kad nutraukiant darbo sutartį dėl
darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas
nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys
išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio
išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, –
vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Darbdaviai įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba
neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą su jais
pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie
darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą
reikėtų pranešti prieš šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą grąžino nuostatą, kad švenčių dienų
išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas įpareigojo
įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio
susitarimą dėl papildomo darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys turės
teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip dabar yra
numatyta naujajame kodekse, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18
metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse,
darbo dienų kasmetinės atostogos.
Darbo kodeksas yra sudėtinga, dinamiška teisinio
reguliavimo sistema, ir tik leidus jam veikti galima įvertinti jo teigiamas ir
neigiamas puses. „Leiskim jam įsigalioti, stebėkim, kaip veikia. Po pusės metų
visos suinteresuotos šalys – darbuotojai, darbdaviai, valstybės institucijos –
susirinkime už apskrito stalo ir įvertinkime, kaip jis veikia, ir, jei reikia,
inicijuokime pataisų paketą“, – sako V. Sutkus.
Rugsėjo viduryje neatsisakyti naujojo Darbo kodekso ragino
ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sakydamas, kad taip Lietuva prarastų
konkurencingumą: „Atsisakyti priimto darbo kodekso – reikštų prarasti galimybę
įgyvendinti reikalingas reformas“, – tuomet savo pranešime sakė TVF.
Lietuvos verslo konfederacija yra didžiausia paslaugų,
prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija
Lietuvoje, atstovaujanti 28 verslo asociacijas ir 3,5 tūkst. įmonių. Jos drauge
yra sukūrusios 200 tūkst. darbo vietų, kas sudaro 15 proc. visų 1,3 mln.
Lietuvos dirbančiųjų.