Daugiausiai
darbuotojų turinčias šalies įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija
(LVK) rengia rinkimų programų aptarimus su politinių partijų lyderiais.
Susitikime su Darbo partijos vadovais, partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis
ir „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys akcentavo, jog sieks mokesčių
lengvatų regionuose įsikūrusioms įmonėms ir nulinio pelno mokesčio tarifo
reinvesticijoms.
„Taikant nulinį pelno mokesčio
tarifą į verslo plėtrą investuojamam pelnui, paskatinsime šalies ūkio augimą,
darbo vietų kūrimą ir pritrauksime naujų
investicijų į Lietuvą. Kitomis
lengvatomis sieksime sugrąžinti verslą į regionus. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda gauna
80 proc. visų investicijų, o kituose regionuose situacija yra prasta. Situaciją
pagerinsime, taikant mokesčių lengvatas įmonėms regionuose ir tiems, kas
įdarbina jaunimą. Įmonėms, kurios yra ypač mažos, nebūtų taikomas pelno
mokestis. Nuo pelno mokesčio 5 metams bus atleistos naujos gamybos ir paslaugų
įmonės, įsidarbinę jaunuoliai pirmuosius 2 metus bus atleisti nuo gyventojų
pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokų “, – sakė K. Daukšys.
Verslo atstovai pritarė
„darbiečių“ nuostatai, jog įstatymų projektai turi būti teikiami kartu su
paskaičiavimais, įvertinančiais kompleksinį jų poveikį verslui, gyventojams bei
biudžeto formavimui, taip pat akcentavo perdėto arba neefektyvaus valstybės
reguliavimo problemas, viešųjų pirkimų vykdymo tvarką.
„Mūsų požiūris į verslo
aplinkos gerinimą daug kur sutampa, tačiau Darbo partijos rinkimų programoje
yra ir dalykų, kurie trikdo, pavyzdžiui, teiginys, jog „pristabdysime bankų
piknaudžiavimą, pritaikydami jiems griežtesnį reguliavimą“. LVK tam tikrai
nepritaria, nes jau dabar šios srities reguliavimo griežtinimas yra nuėjęs per
toli – bankai išeina iš Lietuvos. Dėl perdėto reguliavimo prasidėjo procesas,
apie kurį įspėjome. Siekiant veiklos optimizavimo, bankai išsikelia į
kaimynines šalis“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Anot V. Sutkaus, taip pat yra
labai svarbu atsisakyti perteklinių valstybės institucijų funkcijų, sujungiant šias
institucijas ir mažinant jų skaičių. Turėtų būti sustabdytas verslą
kontroliuojančių institucijų tiesioginis finansavimas papildomais mokesčiais iš
verslo, kaip tai bandoma padaryti Konkurencijos tarybos atveju. Valstybės įmonės neturėtų konkuruoti
su verslu, t.y., valstybė neturėtų užsiimti tuo, ką gali padaryti privatus
verslas. Valstybinės įmonės rinkoje visada dirba mažiau efektyviai, negu
privačios ir dažnai nesąžiningai konkuruoja, vienaip ar kitaip pasinaudodamos
valstybės parama.
Aktuali ne tik verslo, bet ir
viso šalies ūkio problema – taisytina
viešųjų pirkimų tvarka, kuri realiai stabdo darbo užmokesčio augimą. Lietuvoje
vyrauja mažiausios kainos kriterijumi pagrįsti viešieji pirkimai, kai tuo tarpu
Europos Sąjungoje dominuoja pirkimai, vykdomi ekonominio naudingumo pagrindu.
Esant tokiai tvarkai Lietuvoje viešuosius pirkimus laimi įmonės, kurios turi
mažiausius veiklos kaštus, o kadangi darbo užmokestis yra labai ženkli įmonių
sąnaudų dalis, tai akivaizdu, kad laimi tos įmonės, kurios moka kuo mažesnius
atlyginimus darbuotojams. Pastaruoju metu viešųjų pirkimų srityje plinta
piktnaudžiavimas teise, kai pralaimėjusieji konkursus pradeda teismų maratonus
ir projektų įgyvendinimas sustoja net keletą metų. Su tuo būtų galima kovoti įvedant
didesnį žyminį mokestį už pateikiamus ieškinius.
Verslo atstovai išsakė ir
kitus lūkesčius politikams, ko tikisi po rinkimų. Pritardami „darbiečių“
nuostatai skatinti bendras mokslo ir verslo iniciatyvas, prisidedančias prie
šalies ūkio plėtros perspektyviose ūkio srityse, kartu verslininkai akcentavo,
kad būtų tikslinga sumažinti Lietuvos „Sumanios specializacijos“ prioritetų
skaičių. T. y., finansuoti ne šiuo metu numatytas 20, o 5-6 mokslo sritis,
kuriose jau esame pažengę į priekį ir galime tapti konkurencingi pasaulyje. Reikia
orientuotis į taikomuosius mokslus, tas inovacijas, kur jau esame stiprūs ir galime
padaryti ženklų proveržį.
Verslo atstovai teigiamai
įvertino naują politikų požiūrį į vaistininką kaip medicinos sistemos dalį.
Taip pat – pritarimą didesniam verslo atstovavimui Regionų plėtros tarybose. Susitikime
akcentuota ir vėjo energetikos bei kitų vietinės gamybos energetikos šaltinių
kaip saulės ar biokuro energetika plėtros būtinybė.
