Susitikime su žemės ūkio
ministru Broniumi Markausku, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai išreiškė
savo nuogąstavimus, kad dėl skirtingai interpretuojamų teisės aktų, kai dėl
formalių priežasčių vienašališkai nutraukinėjamos arba keičiamos valstybinės žemės
nuomos sutartys, kyla grėsmė jų investicijoms ir sudaroma nestabili verslo
aplinka.
„Investuotojus labai
neramina padėtis susijusi su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Vien bankai iki
šios dienos jau yra išdavę apie 2 mlrd. eurų paskolų investicijoms į
infrastruktūrą, susijusioms su valstybės žemės nuoma. Didžioji jų dalis
sukoncentruota keliuose bankuose, o tokia nenuspėjama padėtis, kai yra nežinia
ar finansuojami projektai bus, ar nebus įgyvendinti, gali pakenkti Lietuvos
finansinių institucijų stabilumui“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
viceprezidentas Stasys Kropas.
LVK prezidentas Valdas
Sutkus pastebėjo, kad dėl valstybės žemės nuomos klausimų neapibrėžtumo gali
sustoti nauji suplanuoti projektai, o tai reikštų sumažėjusias investicijas ir
žmonių užimtumą.
„Trūksta teisinio tikrumo,
nuspėjamumo, nes valstybės institucijos siunčia neigiamas žinias ne tik vietos,
bet ir užsienio investuotojams. Jie pirmiau gerai pagalvos ar verta apskritai
investuoti į Lietuvą, jei pradėjus vykdyti projektą paaiškės, kad jo nebebus
galima užbaigti“, – pridūrė V. Sutkus.
Ministras B. Markauskas
pažymėjo, kad dėl valstybės žemės sklypų kalta ne tik NŽT, bet ir savivaldybės,
kurios formuoja tuos sklypus.
„Sklypus formuoja
savivaldybės, kuriuos vėliau tvirtina NŽT, tad šiuo atveju nereikia sakyti, kad
tik viena institucija yra atsakinga už nesusikalbėjimą. Nepaisant to, situacija
turi būti sprendžiama ir tikiuosi greitu laiku bus rasta išeitis“, – teigė B. Markauskas, kuris paminėjo, kad NŽT
laukia rimtos reformos, taip pat ir naujo vadovo paieškos.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų
asociacijos „Baltijos žvejys“ vadovas Algirdas Aušra apgailestavo, kad Žemės
ūkio ministerija nebendradarbiauja su verslininkais svarstant Žuvininkystės
įstatymo pataisas dėl žūklės Baltijos jūroje koncentravimo ribojimo.
„Praėjusios kadencijos
Seimas atmetė šias pataisas. Valdžiai pasikeitus vėl mėginama prastumti
patvirtinto įstatymo pataisas. Tokių pataisų siūlymas primena bandymus nusavinti
svetimą turtą arba jį perskirstyti. Taip smukdomos pajėgesnės įmonės,
nuvertinamas jų ilgametis įdirbis ir investicijos. Nieko gero iš tokių pataisų
nebūtų: valstybė prarastų pajamas, o žvejai – darbo vietas“, – argumentavo A.
Aušra.
A. Aušra pastebėjo, kad
ministerija vengia derinti oficialius dokumentus su verslo partneriais ir juos
apeidama siunčia Vyriausybei dokumentus teigdama, kad pozicijos yra suderintos
su verslininkais.
„Valstybė siekia riboti
monopolį, manau, kad tai yra teisinga pozicija. Tačiau nemažai problemų kelia,
kad pati žvejų bendruomenė yra labai susiskaldžiusi ir skirtingos verslo grupės
siekia skirtingų interesų. Pats įstatymas, jei jis bus priimtas, įsigalios 2020
m., kai iš naujo bus skirstomos kvotos“, – sakė B. Markauskas paneigdamas, kad
proteguoja vieną iš žvejų grupių.
LVK Agroverslo komisijos
narys Augustas Alešiūnas akcentavo, kad žemdirbių konsultavimo paslaugų rinkoje
trūksta konkurencijos ir vienodų sąlygų visiems dalyviams. Buvo pastebėta, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybai (LŽŪKT) sudaromos išskirtinės sąlygos konsultuoti žemdirbius
naudojantis ES struktūrinių fondų parama, nors rinkoje veikia nemažai privačių
įmonių, kurios gali suteikti kvalifikuotas konsultacijas.
„Reikia leisti ūkininkams
rinktis, nes jie nebūtinai nori dirbti tik su LŽŪKT. Yra daug patyrusių
ekspertų, kurie yra akredituoti, turi visus reikiamus leidimus, tačiau jiems
sudaromos kliūtys“, – teigė A. Alešiūnas.
Ministras sutiko, kad LŽŪKT
yra kažkiek proteguojama, ko neturėtų būti, todėl buvo pažadėta šį klausimą
išnagrinėti.
