Greitas
gyvenimo ritmas palaipsniui keičia įmonių veiklos apsukas, į pasaulinę rinką integruotis
tapo lengviau, o palanki atmosfera kompanijoje darbuotojui tampa nebe
privalumu, bet savaime suprantamu dalyku. Siekiant šių tikslų, ryšių su
visuomene ir žmogiškųjų išteklių specialistų bendradarbiavimas šiuolaikinėje įmonėje
tampa neišvengiamas. Kuo jis naudingas? Ar Lietuvos įmonės pakankamai daug dėmesio
skiria šios strategijos įgyvendinimui? Tai vieni aktualiausių klausimų šių dienų
verslo sektoriuje.
Norėdama
atkreipti Lietuvos įmonių vadovų dėmesį į personalo ir komunikacijos specialistų
bendradarbiavimo būtinybę, Lietuvos verslo konfederacija Europos įmonės dienos
proga rengė konferenciją „HR+PR“, kurios viena iš pranešėjų – Angela
Sinickas – šiame straipsnyje pasakoja apie žmogiškųjų išteklių ir ryšių su
visuomene specialistų poreikį.
Šeši
klausimai darbuotojų motyvacijai didinti
JAV įsikūrusios
tarptautinės komunikacijos įmonės „Sinickas Communications“ vadovė A. Sinickas
pateikia efektyvaus komunikacijos ir personalo specialistų bendradarbiavimo
modelio pavyzdį: „Vidinės komunikacijos guru, amerikietis Rogeris D’Aprixas
nustatė, kad yra šeši pagrindiniai klausimai darbuotojo motyvacijai didinti:
koks yra mano darbas, kaip aš turėčiau geriau jį atlikti, koks yra jo indėlis, ar kas
nors įvertina ir pastebi mano darbo rezultatus, kokie yra įmonės ateities planai
ir siekiamybės, kaip aš galiu padėti savo įmonei. Žinodamas atsakymus į šiuos klausimus, žmogus
gali visapusiškai prisidėti prie įmonės sėkmės. Atsakymai į juos susiformuoja
tarpusavyje bendradarbiaujant ryšių su visuomene, personalo specialistams bei įmonės
vadovams. Tai – nuosekli komunikacijos strategija tarp minėtų trijų grupių,
reikalaujanti nuolatinio susikalbėjimo.“
Norint
suprasti ir pradėti taikyti savo darbe šį, iš pirmo žvilgsnio gana sudėtingą vidinės
ir išorinės komunikacijos kūrimo mechanizmą, reikia nuolat semtis kuo daugiau
ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Konferencija „HR+PR“ leido iš arti
susipažinti su komunikacijos bei personalo specialistų praktiniais
bendradarbiavimo pavyzdžiais. „Lietuvos verslo konfederacija prieš 20 metų susikūrė
tam, kad atstovautų verslo interesus. Tačiau jau veiklos pradžioje pamatėme,
kad įmonėms taip pat labai svarbu tobulėti, įgyti naujų žinių. Tokios
konferencijos yra naudingos, nes Lietuvos bendrovės gali išgirsti ekspertų patarimus,
kokia linkme turi eiti įmonės, kokios naujovės vyrauja pasaulyje“, – tvirtina
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Laimingas
darbuotojas – sėkmingas darbuotojas
V.
Sutkus sako, kad komunikacijos ir personalo specialistų bendradarbiavimas
leidžia artimiau susipažinti su darbuotojų poreikiais bei lūkesčiais ir tokiu būdu
sukurti palankesnes darbo sąlygas. Gerai nusiteikęs darbuotojas dirba sėkmingiau. „Ryšių su visuomene specialistas puikiai geba surinkti informaciją iš darbuotojų
apie tai, kaip jie jaučiasi, ką mano apie įmonę, jos veiklą, vidinį mikroklimatą.
Personalo vadovui svarbu, kad darbuotojai būtų patenkinti bei motyvuoti. Šių dviejų
profesionalų darbas gali atnešti naudos, nes kompanija, žinodama ko nori ir ką
mąsto darbuotojas, gali darbo procesus nukreipti teisinga linkme“, – teigia V.
Sutkus.
Nuosekliai
perduodama informacija yra vienas svarbiausių įmonės efektyvumo rodiklių, tai
patvirtina ir A. Sinickas: „Darbuotojams privalo būti suteikiama informacija ne
tik apie vidinius įmonės tikslus, bet ir apie išorines siekiamybes. Šios
aplinkybės motyvuoja darbuotojus produktyviam darbui bei skatina sieti savo
ateitį su įmone, tapti lojaliais darbuotojais. Yra nusistovėjusi klaidinga
nuomonė, kad darbuotojai visas svarbiausias naujienas nori sužinoti tiesiogiai
iš vadovų lūpų. Iš tiesų darbuotojams pakanka iš vadovo gauti tik glaudžiai su
darbo užduočių pasiskirstymu susijusią informaciją, visa kita jie gali priimti
iš kitų šaltinių: komunikacijos specialistų ar personalo vadovų.“
Lietuvos
įmonėse totalitarinį palikimą griauna modernios permainos
Prireiks
daug laiko ir pastangų, kad Lietuvos verslo sektorius visiškai atsisakytų nusistovėjusio
totalitarinio darbo suvokimo, kad darbuotojas privalo turėti vienintelę pareigą – mechaniškai
ir efektyviai atlikti darbo užduotis. „Lietuvos įmonių vadovų tarpe vis dar yra
manančių, kad darbuotojams pakanka žinoti tik pačią elementariausią informaciją, kaip atlikti savo darbą. Jų nuomone, darbuotojai neturėtų drumsti vadovų ramybės
su papildomais klausimais ar patarimais, manoma, kad darbuotojas turi būti dėkingas
už savo darbo vietą ir jokiu būdu nekelti vadovui papildomų rūpesčių. Tai dažnai
vadinama X stiliaus valdymo teorija ir nors šis modelis paplitęs visame
pasaulyje, Europos regionuose tokio pobūdžio įmonių yra daugiau nei JAV,
Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje, o pats didžiausias šių įmonių skaičius – Rytų
Europos šalyse, kurios labiausiai paveiktos totalitarinės kultūros valdymo“, – savo patirtimis dalinasi A. Sinickas.
V.
Sutkaus teigimu, Lietuvos įmonės stengiasi imti pavyzdį iš užsienio kompanijų,
tačiau dažnai pritrūksta motyvacinių žinių, tolimesnius įmonių veiksmus nulemia
jų vidiniai interesai. „Vakarietiškos bendrovės sėkmingai taiko komunikacijos
ir personalo skyriaus specialistų bendradarbiavimą. Didžiosios Lietuvos bendrovės
labai didelį dėmesį skiria darbuotojui, jo nuomonei apie įmonę. Tokia situacija
susiformavo, nes tų kompanijų vadovai yra inovatyvūs ir vakarietiški, jie
puikiai žino vidinės komunikacijos naudą. Lietuvos įmonės stengiasi integruoti
vakarietiško modelio bendrovių valdymo metodus, tačiau dažnai joms pritrūksta žinių.
Minėtos konferencijos „HR+PR“ organizavimas yra vienas iš mūsų sprendimo būdų,
siekiant sumažinti informacijos trūkumo spragas“, – savo įžvalgomis dalinasi V.
Sutkus.
