Autorius: Eglė Markevicienė, Verslo žinios
Ūkio ministerija viliasi, kad valstybės garantijų priemonė
eksporto rizikai mažinti bus pristatyta šį rudenį. Privatūs draudikai
skeptiški, esą priemonei numatyta suma per maža ir eksportuojančios įmonės
didesnio pagerėjimo nepajus. Algimantas Akstinas, LVK generalinis direktorius
teigia, kad paskirta 7 mln. Eur suma yra kukli, bet reikia tikėtis, kad tai
gerų permainų pradžia“.
Ūkio ministerija (ŪM) inicijavo Valstybės skolos įstatymo
pakeitimus, kuriais numatoma, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
(„Invega“) kaip garantijų institucija galėtų teikti garantijas ir eksporto
kreditams.
„Įstatymo pakeitimo rojektą ministerija yra parengusi ir
pateikusi Finansų ministerijai. Pakeitus valstybės skolos įstatymą, bus
rengiami jį įgyventinantys teisės aktai – eksporto garantijų teikimo nuostatai
ir kt.“, – informuoja Marius Skarupskas, ūkio viceministras.
Anot jo, ŪM tikisi, kad įstatymas bus pakeistas iki
balandžio pabaigos. Tokiu atveju eksporto garantijų priemonė galėtų pradėti
veikti jau šių metų rudenį.
Iniciatyva – ir iš Seimo
Nuspręsta, kad „Invega“ mažoms ir vidutinėms įmonėms teiks
tiesiogines valstybės garantijas dėl neparduotinos eksporto rizikos sumažinimo.
Pagal šią priemonę garantijos už sandorius, kurių atidėjimo mokėjimo terminas
siekia iki 2 metų, būtų teikiamos tik už Lietuvoje sukurtos produkcijos ar
paslaugų eksporto sandorius. Priemonės įgyvendinimo pradžiai planuojama skirti
iki 7 mln. Eur valstybės lėšų.
Anot p. Skarupsko, eksporto garantijų priemonės
įgyvendinimo pradžioje Lietuvos eksportuotojams būtų garantuojama tik už
nemokumo riziką tų pirkėjų, kurie yra iš vadinamosios neparduotinos eksporto
kredito rizikos šalių. Pirmiausia tai valstybės, kurios nėra nei ES, nei EBPO
narės, pvz., Ukraina ar Kazachstanas.
Panašius pakeitimus numatančius Valstybės skolos įstatymo
pakeitimus neseniai užregistravo Remigijus Žemaitaitis, Seimo Ekonomikos
komiteto pirmininkas. Anot jo, tai padės greičiau įteisinti verslui itin
aktualią eksporto draudimo priemonę.
„Konsultavausi su ŪM. Tai iš esmės tokie patys pakeitimai.
Tačiau ŪM projektas dar turėtų pereiti per Vyriausybę, todėl užtruktų, kol jis
patektų į Seimą. Mano projektas Seime gali būti pradėtas svarstyti daug
greičiau, tikėtina, pavasario sesijoje. Taip išlošime laiko“, – aiškina p. Žemaitaitis.
Sena problema
„Laukiame šio sprendimo. Pavyzdžiui, Ukrainoje kol kas
prisidedame tik prie tų projektų, kuriuos finansuoja Pasaulio bankas arba EPRB.
Jei galėtume į Ukrainą eiti su eksporto garantijomis, tai duotų nemenką impulsą
šioje rinkoje“, – sako Virginijus Ramanauskas, biokuro sistemų projektavimo ir
gamybos UAB „Enerstenos grupė“ vadovas.
Verslas jau kuris laikas siekia, kad Lietuvoje atsirastų
užsienio prekybos sandorių kreditavimo ir draudimo garantavimo sistema.
Tokiomis sistemomis naudojasi beveik 100 pasaulio valstybių eksportuotojai,
pradedant JAV ir baigiant Rusija ar Baltarusija, todėl lietuvių įmonėms dėl
užsakymų sunkiau konkuruoti su kitų šalių gamintojais. Eksporto kredito
garantijų ar draudimo agentūros vienokia ar kitokia forma veikia visose ES
valstybėse, išskyrus Airiją, Kiprą ir Maltą.
Lietuvoje veikiantys privatūs draudikai neparduotinos
eksporto kredito rizikos nedraudžia arba ją draudžia nepakankamai. Pvz.,
kredito draudimo ir verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“ suteikia
garantijas eksportuojant į kai kurias trečiąsias šalis, tačiau Lietuvos
eksportuotojus dominančiose Ukrainoje ir Baltarusijoje kredito limitai
nesuteikiami, nes šios šalys traktuojamos kaip neinvesticinės rinkos.
Nauda bus kukli
Mantvydas Štareika, „Coface“ vadovas Lietuvoje, sako, kad
eksporto draudimo priemonei numatyta 7 mln. Eur suma yra per maža, todėl realią
naudą pajus tik viena kita įmonė.
„Tai bus viena ar
dvi didesnės sutartys arba kokios penkios nedidelės sutartys. Esant dabartiniam
eksporto mastui, tai beveik nieko. Tiesiog užsidėsime paukščiuką, kad valstybė
padeda eksportuotojams“, – sako jis.
Anot p. Štareikos, planuojant eksporto draudimo schemą buvo
pasirinktas konservatyviausias variantas, į siūlymus, kad neturėtų būtų
atsižvelgiama tik į maksimalius įsipareigojimus, nebuvo įsiklausyta,
nesvarstyta galimybė įtraukti rinkoje veikiančius privačius draudikus.
Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos
generalinis direktorius, vertina, kad tai daugiau negu nieko, – bet kuri
priemonė, leidžianti verslui bent šiek tiek sumažinti eksporto riziką, yra
žingsnis gera linkme.
„Sutinku, kad 7 mln. Eur yra kukli suma, bet reikia
tikėtis, kad tai gerų permainų pradžia. Ekonominės diplomatijos taryboje
analizuojame kompleksą priemonių, kurios prisidėtų prie proveržio svarbiausiose
eksporto rinkose, kalbame ir apie eksporto draudimo variantus“, – sako p.
Akstinas.
