Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) inicijuotame
susitikime su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM),
verslo ir valdžios
atstovai aptarė numatomas paramos priemones švietimui pagal 2014–2020 m. ES
investicijų programą. Šiuo periodu lėšos bus koncentruojamos į tokias sritis
kaip mokyklų renovacija, neformaliojo švietimo veiklos, mokymo kokybės
gerinimas, profesinio mokymo sistemos tobulinimas. 

Pasak
ŠMM viceministrės dr. Nataljos
Istominos,
Lietuvoje šiuo metu trūksta tam tikrų specialistų. Yra
nemažai pavyzdžiu, kai Lietuvos įmonės neranda reikiamų darbuotojų ir yra
priverstos jų ieškoti svetur. Europos Sąjunga yra numačiusi, kad paskutiniuoju
finansavimo periodu mokslo ir verslo klasteriai gali pretenduoti į paramą. Tuo
pasinaudodamos mokymo įstaigos ir įmonės gali suartėti ir sustiprinti taikomąjį
mokslų aspektą.

„Turime
plėtoti tas verslo sritis, kurios šiandien yra perspektyvios. Tą galime
padaryti finansuodami mokslą, ieškodami modelių, kurie padės suartintinti
mokslą su verslu. Raginu verslo atstovus pateikti trūkstamus kompetencijų
sąrašus, kad programų aprašai būtų arti tikrųjų verslo poreikių ir lėšos būtų
nukreipiamos paklausiems specialistams ruošti“, – sakė LVK generalinis
direktorius Algimantas Akstinas.

ŠMM
Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas,
kalbėdamas apie planuojamus projektus paskutiniuoju ES finansavimo laikotarpiu,
akcentavo profesinio mokslo pertvarkos svarbą: „Dabar daugelis profesinių
mokyklų nėra orientuotos į verslo sektorius, todėl bus siekiama tenkinti
konkretaus regiono verslo infrastruktūros poreikius. Bus remiamos tik tos
programos, kurios yra išties reikalingos bei perspektyvios. Pagal šį principą
formuosime visą profesinio mokymo sistemą. Tikriausiai dėl to dalis profesinių
mokyklų bus uždaryta arba jos bus sujungtos su kitomis“, – sakė dr. S.
Zybartas.

Siekiant
gerinti mokslo kokybę, mokytojai bus skatinami tobulinti profesines
kompetencijas. „Norint būti geru virėju, reikia būti dirbus gerame restorane. Norime,
kad verslas turėtų interesą eiti į mokyklas, todėl planuojame skirti lėšų ne tik
mokykloms, bet ir verslui, jį remiant, papildomai motyvuoti“, – teigė dr. S.
Zybartas.

Kita
svarbi finansavimo sritis – mokyklų renovacija, kuri bus daroma pagal naują
modelį. Tipinėms sovietinėms mokykloms bus parengti nauji projektai, pagal
kuriuos planuojama ne tik apšiltinti ir sutvarkyti mokyklų šildymo sistemas,
bet ir perplanuoti erdves, pritaikant šių dienų poreikiams.

Didelis
dėmesys bus skiriamas asmenims su specialiaisiais poreikiais, taip pat vaikams.
Planuojama palaipsniui pereiti prie labiau individualizuoto mokymo, mažesnių
grupių. Bus remiamos mokymo įstaigos, stengiamasi motyvuoti besimokančius
ateityje dirbti.

Panašūs įrašai