Lietuva kaip ir kitos Vakarų
šalys „dūsta“ nuo informacinių technologijų specialistų stygiaus. Verslininkai
reikalauja nedelsiant dvigubinti studentų skaičių, tačiau universitetai, nenorėdami
rizikuoti kokybės sąskaita, neskuba. Kaip suderinti įmonių poreikius ir mokymo
įstaigų galimybes, diskutavo didžiausių šalies universitetų vadovai ir Lietuvos
verslo konfederacijos (LVK) atstovai.
„IT specialistų poreikis yra
didžiulis, būtina reaguoti į rinkos poreikius. Nelaukiant, kol situacija taps
kritiška, turime judėti pirmyn, įtraukiant įmones, verslo organizacijas, universitetus
ir kitas mokslo įstaigas. Kuriant naujas studijų programas, svarbu atlikti
poreikių analizę ir išsiaiškinti, kur ir kiek specialistų reikia, nes verslui
reikia ne tik darbuotojų kiekio, bet ir kokybiškai parengtų specialistų“, –
teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Vilniaus universitetas jau ėmėsi
didinti IT studentų skaičių, tačiau, pasak šio universiteto rektoriaus Artūro
Žukausko, šis procesas negali būti greitas: „Šįmet informacinių technologijų
studijų vietų skaičių padidinome 15 proc. Didinant daugiau, nukentėtų studijų
kokybė. Kitais metais vietų skaičių padidinsime dar 20 – 30 procentų“, – sakė rektorius.
Vytauto Didžiojo universiteto
prof. Vytautas Kaminskas teigė, kad jo universitetas yra pasirengęs didinti IT
studentų skaičių, tačiau tam daugiausiai kliūčių sudaro dėstytojų trūkumas.
Universitetų atstovai
atskleidė, kad, palyginimui, Estijos Tartu universiteto vidutinis dėstytojų
atlyginimas yra 2800 eurų, kai tuo tarpu VDU – 700 eurų. Šią problemą būtų
galima išspręsti mažinant bendrą studentų skaičių Lietuvoje, nes dauguma
švietimui skiriamų lėšų yra išleidžiama studijų krepšeliams. Taip dalis pinigų
yra iššvaistoma, nes krepšeliai atitenka ir daugybei nekokybiškų,
neperspektyvių studijų rengėjų.
„Būtina nustatyti aiškius
kriterijus studijoms. Jeigu nustatyto kokybės lygio nepasieki, tai programą
reikia uždaryti“, – teigė Alfonsas Daniūnas, Vilniaus
Gedimino technikos universiteto rektorius. A. Žukauskas
pridūrė, jog Vokietijoje, jeigu absolventų įsidarbinamumas yra mažiau nei 70
proc., tai valstybės finansuojamų vietų skaičius yra iš karto mažinamas.
Profesorius A. Daniūnas sakė,
kad universitetai tikisi glaudesnio ir geranoriškesnio bendradarbiavimo su
verslu. Technologijos sparčiai keičiasi, todėl informatikams yra būtina
praktika, o įmonėse kaip tik ir yra dirbama su inovacijomis. Be to,
universitetai susiduria su dėstytojų problema, kurią galėtų sušvelninti iš
verslo atėję specialistai.
Vilniaus universitetas jau ėmė
skatinti įmonėse dirbančius specialistus dėstyti – įsteigė naujas profesijas –
„Profesorius partneris“ ir „Docentas partneris“. Tokio garbingo statuso įgijimas
yra ir papildoma motyvacija iš verslo atėjusiems dėstytojams.
Norint parengti daugiau IT
specialistų, neužtenka vien tik padidinti studijų vietų skaičių. Pasak KTU
prorektorės Jurgitos Šiugždinienės, nemaža dalis į technologijų specialybes
įstojusiųjų „nubyra“ per pirmus metus, todėl turi būti parengiamas pakankamas
motyvuotų abiturientų skaičius mokyklose.
„Niekada neturėsime pakankamo
kiekio motyvuotų technologinių pakraipų studentų, jeigu jie laboratorinius darbus
atlikinės mokyklos suole. Reikia raginti savivaldybes, kad jos padėtų atvežti
mokinius į universitetų laboratorijas“, – sakė KTU atstovė.
„Investuok Lietuvoje“ atstovė Erika
Tauraitė-Kawai teigė, kad Vokietijoje trūksta apie 60 proc. IT specialistų,
Jungtinėse Amerikos Valstijose – panašiai. Tai aiškiai rodo, kad informacinių
technologijų fakultetas turėtų tapti branduoliniu universitetuose. Šių žinių reikia
visiems – ateityje netgi nebus nei vieno lingvisto, kuris galės padaryti
karjerą be IT žinių. Be to, greitai jų poreikis dar labiau padidės, nes IT
specialistų reikės daugumai įmonių.
Problemai spręsti bus
vykdomos ir kitos iniciatyvos. Informacinių technologijų įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ planuoja kurti dėstytojų iš
verslo duomenų bazę, kuri padės ir universitetams, ir šiems dėstytojams
vieniems kitus surasti. Pasak „Infobalt“ vykdančiojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos, šis susitikimas tik patvirtino, kad toks poreikis yra.
Tuo tarpu universitetai planuoja suteikti verslo atstovams
dėstymo įgūdžių, supažindinti su pažangiais mokymo metodais, kad jie galėtų
visavertiškai dėstyti kursą.
