Šiuo metu
vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus
atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią
problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos
verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų
rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės
darbo.
„Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų
jau yra pasibaigęs, o nauji konkursai šiuo metu beveik nėra skelbiami.
Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo konkurso
rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone
praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip, kad inžinerinės,
statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų.
Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų bedarbių skaičiaus
padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą“, – sakė V.
Sutkus.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“
seniūnas Petras Gražulis sakė, kad tai yra tikrai aktuali problema, jei įmonės
jau kalba apie darbuotojų atleidimą. Ši problema frakcijos iniciatyva bus
svarstoma valdančiųjų partijų politinėje taryboje. Valdančiojoje koalicijoje
„Tvarka ir Teisingumas“ yra atsakinga už Aplinkos ministerijos bei Vidaus
reikalų ministerijos veiklą.
Lobizmo
įstatyme – absurdiškos nuostatos
Verslas iš esmės pritaria, kad siektina
užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei
veiklai, tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą.
Pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į politikus
besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems taikomas
sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu
norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos
apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir
pildyti specialią veiklos ataskaitą.
Tuo tarpu dauguma projekte numatomų teisių,
priskirtų lobistams, šiuo metu ir taip jau yra užtikrintos Lietuvos Respublikos
teisės aktų ir galioja visiems šalies piliečiams. Pasak verslo atstovų, šis
įstatymas turės priešingų pasekmių jam keliamam tikslui, nes didžioji dalis
organizacijų slėpsis nuo sudėtingo reguliavimo ir stengsis jo išvengti.
Trišalė
taryba – praėjusio amžiaus reliktas
V. Sutkus pabrėžė, kad dabar Lietuvoje
veikianti Trišalė taryba neužtikrina reikalingo visuomenės grupių interesų
balanso ir yra pasenęs bei neefektyvus modelis, kurį laikas keisti. „Tai yra
praėjusio amžiaus reliktas, kai tarsi viename bokso ringo kampe stovi
darbdavių, o kitame profsąjungų atstovai, o valstybė kaip arbitras stebi, kad
jie muštųsi pagal taisykles. XXI amžiuje taip jau nebėra – pasaulis tapo
spalvingesnis, įvairesnis ir modernesnis“, – tvirtino V.Sutkus.
Kaip alternatyva Trišalei tarybai galėtų būti
įsteigta europietiško modelio institucija – Nacionalinė ekonominių ir
socialinių reikalų taryba. Šią organizaciją sudarytų verslo asociacijų,
profesinių sąjungų, jaunimo organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių
atstovai bei ekspertai.
Verslo
atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos, siekiant
realių sprendimų dar šioje Seimo pavasario sesijoje. Pasak V. Sutkaus,
dabartinio socialinio modelio šaknys siekia sovietinius laikus, jis akivaizdžiai
neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas
bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką.
Tuo tarpu darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems. Jeigu norime, kad
Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių,
liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų.
