Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva XVII kongreso metu surengtoje diskusijoje finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino, kad palikus pačiai ekonomikai išlaižyti deficito žaizdą valstybės biudžete, atsitiestume tik apie 2017 m. Per tą laiką skola jau būtų gerokai pralenkusi 100% BVP.
„Šitas biudžetas, tai raktinis biudžetas, nes nuo to, koks jis bus, ir aš kalbu ne tik apie valstybės biudžetą, bet ir apie visas viešąsias palto kišenes, priklausys ar mums pavyks išsisukti iš užburto rato į kurį esame pakliuvę“, – kitų metų biudžetą apibūdina ministrė.
Su minusu
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais BVP rodys neigiamą skaičių –4%. Mažės visos mokestinės bazės.
„Nepaisant to, yra tam tikros išlaidos, kurios linkusios natūraliai augti, tai – išlaidos skolai aptarnauti“, – priminė ministrė.
Kalbėdama apie išlaidas, p. Šimonytė pabrėžė, kad administravimo valdymo išlaidos valstybės biudžete yra sumažintos 25%, bendra šių išlaidų suma biudžete sudarys 1,2 mlrd. Lt. O vienintelė drastiškai ir sąmoningai didėjanti išlaidų eilutė, tai kofinansavimo (bendrojo finansavimo) lėšos.
„8 mlrd. Lt nacionalinio biudžeto pajamų sudaro planuojama dotacija iš ES fondų. Jei mes norime šiuos pinigus paimti ir įdėti juos į ūkį, turime užtikrinti tinkamą kofinanasavimą“, – teigė ministrė.
Pasak jos, klausimas, ar reikia priimti biudžetą, taip pat yra daugiau retorinis.
„Jeigu neturėsime iki Konstitucijos numatyto laikotarpio patvirtinto biudžeto, kitąmet mes turėsime 1/12 šių metų plano, 15% BVP deficitą“, – pasekmes vardina p. Šimonytė.
Skolos skoloms dengti
Nors siūloma mažinti daugelį išlaidų, pasak ministrės, finansinis deficitas bus ne ką mažesnis nei šiais metais, tad teks skolintis. Kitąmet Lietuva gali skolintis iki 13 mlrd. Lt, taigi skolos aptarnavimui teks skirti dar daugiau pinigų.
„Kitąmet didžiausią skolos prieaugį sudarys lėšos, kurias Lietuva turės skolintis anksčiau paimtai skolai refinansuoti. 5 mlrd. Lt sudarys refinansavimas tų paskolų, kurias reikėjo paimti šių metų pradžioje“, – pripažįsta ministrė ir priduria, kad kitąmet, jei nebus didelių sukrėtimų, su esamu fiskaliniu deficitu gali pavykti skolintis pigiau. Vidutinės metinės skolintų lėšų palūkanos esą bus apie 6%.
Ministrė neslėpė, kad nuo 2011 m. viską, ką uždirbsime, turėsime skirti skolai tvarkyti.
„Problema, kad turėdami dešimtprocentinius deficitus, turime šaunančią aukštyn skolą. Mūsų tikslas – "užlenkti" tą skolinimosi kreivę ir neleisti, kad ji peržengtų 50% . Reikės pro tą skylutę prasmukti liekniems“, – teigė p. Šimonytė.
Išlaidas išpūtė parama
Pasak ministrės, prieš krizę valstybės biudžeto išlaidas gerokai išpūtė motinystės (tėvystės) išmokos, šalpos išmokos neįgaliesiems, pensijos, pervedimai į ligonių kasas, darbo užmokestis ir vaiko pinigai. Pastarieji jau sumažinti iki 2006 m. lygio. Toks pat likimas esą laukia ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Išskyrus pedagogus, kurių atlyginimai išliks maždaug 2008-2009 m. lygio.
Daug diskusijų sulaukė ir galimybė mažinti motinystės (tėvystės) išmokas.
„Žmogus sako: negali mažinti tėvystės išmokos, aš ją užsidirbau. Ji yra skirta pakeisti darbo užmokestį. Bet jei žmogus dabar grįžtų į darbo rinką, tikriausiai gautų mažiau. Pastebiu tokių logikos spragų“, – svarsto ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad socialinės išmokos Lietuvoje yra labai dosnios, tačiau ne visada ekonomiškai pagrįstos.
„Paradoksalu, kad mes esame pasirengę turėti dosniausią išmokų sistemą, bet nepasirengę ją finansuoti“, – stebėjosi ministrė.
Parengta pagal www.vz.lt informacija
