Verslo
aplinkos gerinimas mažinant mokesčius, pertvarkos aukštojo mokslo srityje ir valstybės
institucijų efektyvesnis valdymas tapo pagrindiniais diskusijų objektais
Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos verslo konfederacijos susitikime.
„Pagrindinė mūsų nuostata –
didinti asmens iniciatyvą ir mažinti valstybės kišimąsi įvairiuose verslo
sektoriuose. Tai – išvalstybinimas, privatizavimas, valstybės institucijų
funkcijų perdavimas verslui. Taip pat turi būti mažinami mokesčiai, o naujų –
neturi atsirasti“, – teigė liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas.
Tarp išvardintų mokesčių
mažinimo planų – grįžimas prie 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo,
Sodros įmokų mažinimas po 1 proc. kasmet, nulinis mokestis reinvestuojamam pelnui,
Sodros įmokų „lubų“ mažinimas.
E. Gentvilas, kalbėdamas apie
aukštąsias mokyklas teigė, kad pertvarka neturėtų vykti administraciniu būdu
mažinant jų skaičių, o turėtų vykti natūraliai: „Turi vykti aukštųjų mokyklų
tarpusavio integracija, kas jau yra įvykę su Sveikatos mokslų universitetu ir
Veterinarijos akademija. Aukštojo mokslo jungimasis nėra tikslas savaime.
Tikslas – aukštos kvalifikacijos žinių suteikimas“.
Liberalas Gintaras
Steponavičius teigė, kad inovacijų politika turėtų būti nukreipta į slėnių
įveiklinimą, kad jų veikla atsipirktų. „Esame atviros valstybės, tarptautiškumo
šalininkai ir turime sugebėti pritraukti talentus“, – teigė G. Steponavičius.
LVK prezidentas Valdas Sutkus
pastebi, kad iki šiol valstybės mastu buvo skiriama labai mažai dėmesio
inovacijoms ir informacinėms technologijoms: „Galbūt vertėtų Energetikos
ministeriją pakeisti į Inovacijų ministeriją? Tokiu būdu nukreiptume valstybės
fokusą į tas verslo sritis, kurios jau pasiteisino, kurios sukuria didžiausią
pridėtinę vertę“.
Pasak E. Gentvilo, valstybines
įstaigas galima valdyti efektyviau, privatizuojant atskiras jų funkcijas:
„Galima išanalizuoti valstybinės monopolinės įmonės funkcijas, sudaryti jų
sąrašą ir po vieną atiduoti į privačias rankas. Taip būtų išvengiama privataus
monopolio, kuris gali susidaryti, privatizuojant iš karto visą valstybės įmonę.
Pavyzdžiui, valstybės institucijų IT padaliniai turėtų būti perduodami
privačiam verslui“
G. Steponavičius nemato
problemos švietimo ministerijai pavaldžioms institucijoms administravimo
išlaidas sumažinti 20 proc. Pasak jo, švietime yra 2 tūkst. valdininkų ir šis
skaičius 4 metus nekinta, nors studentų ir moksleivių skaičius mažėja.
Susitikime pristatyta drąsi liberalų
idėja, kad 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio žmonės patys galėtų skirti tam
tikroms, jų nuomone, reikšmingiausioms valstybės valdymo sritims. Tai būtų
žmonių įpilietinimas ir parodytų, ką žmonės iš tikro mano apie valstybės
prioritetus. Jeigu kokiai nors funkcijai niekas neskiria pinigų, tai parodytų,
jog galbūt ji nėra reikalinga.
LVK viceprezidentas Stasys
Kropas atkreipė dėmesį į perteklinio bankų reguliavimo problemą.
„Pavyzdžiui, bankų įkainių
reguliavimas yra priešrinkiminis absurdas. Tokie įstatymai neatneša jokios
naudos, o tik blogina verslo sąlygas. Bankai bėga iš Lietuvos – didieji bankai
jau išsivežė pusę milijardo eurų kapitalo“, – sakė S. Kropas.
