Per 2015 metus Lietuvos biotechnologijų rinka padvigubėjo,
o šiais metais tikriausiai pasieks ir 1 milijardą eurų. Mokslininkai ir
verslininkai mūsų šalį jau ima vadinti bioekonomikos valstybe ir skaičiuoja
potencialias pajamas.
„Biotechnologijų verslas yra tiesiogiai susietas su žmogaus
gyvybe, todėl šioje srityje galioja ne vien tik ekonominė logika – labai svarbi
yra verslo etika ir ištikimybė pamatinėms žmogiškoms vertybėms.
Biotechnologijos kartu su informacinėmis technologijomis gali tapti modernios
Lietuvos valstybės ateitimi. Verslas jau daug nuveikė, tačiau judant į priekį,
pavyzdžiui, atliekant kamieninių ląstelių ir genetinio lygmens tyrimus, turime
būti tikri, jog einame išvien ir su visuomene“, – sakė Lietuvos verslo
konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus verslininkų diskusijoje su Lietuvos
katalikų bažnyčios vadovais.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų
konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas teigė, jog bažnyčia nuo pat pradžių
buvo susirūpinusi dėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų, kurie galimai
peržengė moralės ribas. Embrionas jau yra gyvybė, o ją aukoti mokslo progresui
dėl verslo nėra leistina. Tačiau dabartinės technologijos jau leidžia panaudoti
kamienines ląsteles neaukojant žmogaus gyvybės. Tai yra priimtina medicinos
plėtra, kuri nuolat vyksta ir kitose medicinose srityse.
„Žmogus turi būti ne priemonė, o tikslas. Verslas ir
mokslas privalo išlaikyti moralinę pusiausvyrą tarp technologinio progreso ir
žmogaus sveikatos bei gyvybės. Tai yra mokslininkų ir tyrinėtojų moralinė
atsakomybė“, – teigė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Anot vieno žymiausių Lietuvoje biotechnologijų verslo
atstovo profesoriaus Vlado Bumelio, verslininkai ir mokslininkai pritaria
bažnyčiai, kad embrionų tyrimams naudoti negalima. Jų požiūris nė kiek
nesiskiria. Mokslas taip juda į priekį, kad norint kamienines ląsteles naudoti
gydymui, nereikia naudoti embrioninių ląstelių.
„Kalbant apie genetinį modifikavimą – žalinga tai ar ne –
reikia remtis ilgalaikiais tyrimais. Lietuva nėra pajėgi jų atlikti, tačiau
tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos valstijos juos atlieka. Jei ši šalis tikrai
įrodo, kad, pavyzdžiui, modifikuota lašiša nekenkia žmonių sveikatai ir po 25
metų tyrimų ja leidžia prekiauti, tai, manau, ir mes tuo galėtume tikėti ir
tokias technologijas įsidiegti be papildomų diskusijų“, – sakė prof. V.
Bumelis.
Lietuvos biotechnologijų rinkos pardavimai sparčiai didėja
– nuo 290 mln. eurų 2014 metais ji paaugo iki 580 mln. eurų 2015 metais. Ar po
kurio laiko galėsime vadintis bioekonomikos šalimi?
Pasak prof. Vlado Bumelio, yra nemaža tikimybė, kad apie
2016 metus pardavimai pakils iki 1 milijardo eurų, kas jau yra reikšminga BVP
dalis. Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas – turime
universitetus, mokslo centrus, gerai išplėtotą pramonę, daug tyrėjų, sėkmingai
dirbančių įmonių, pritraukiame užsienio investicijų, todėl Lietuva galėtų
pasirinkti strateginę kryptį – bioekonomiką.
„Vienintelis kelias Lietuvai sparčiau judėti į priekį –
pasitelkti savo protus. Visuomenė sensta, todėl mes turime tik du pasirinkimus
– arba daugiau dirbti, arba efektyviau dirbti. Nesame Kinija, todėl su savo
trimis milijonais gyventojų turime orientuotis į tas sritis, kurios kuria
didžiulę pridėtinę vertę. Turime plėtoti verslus, kurie suteikia globalų
išėjimą į pasaulį. Jeigu gaminsime tik tai, ko reikia Lietuvai, o ne pasauliui,
tai tikrai nesukursime ateities perspektyvų.
Turime turėti aiškią strategiją, kaip, pavyzdžiui, Pietų
Korėja, kuri jau mato, kad elektronikos pramonė yra pasenusi ekonomikos sritis,
ir su visa energija juda bioekonomikos kryptimi. Tai ne tik farmacija, o ir
bioenergetika, arba, kas Lietuvoje būtų labai perspektyvu – mėlynoji farmacija,
t.y., biologiškai aktyvių produktų gavyba iš jūros. Jūra yra šalia, o iš jos
gėrybių galima pagaminti labai daug – farmaciniai preparatai, maisto papildai,
kosmetika, chemikalai, fermentai – reikia tik nueiti ir pasiimti“, – sakė
profesorius.
Prognozuojama, kad vien Lietuvos raudonųjų (farmacijos)
biotechnologijų įmonių apyvarta 2025 m. gali viršyti 1 mlrd. eurų, o viso
bioekonomikos sektoriaus pardavimai gali siekti 3-3,5 mlrd. eurų arba daugiau
nei 10 proc. šalies BVP.
Susitikimo metu verslininkai sutarė bendradarbiauti su
Kauno kunigų seminarijos studentais ir pakvietė juos iš arčiau susipažinti su
verslo praktika, pažangiomis XXI-ojo amžiaus technologijomis. Pasak seminarijos
rektoriaus Aurelijaus Žukausko, seminaristai domisi, kas vyksta pasaulyje,
vertina galimybę lankytis įmonėse, nes tai išplečia jų akiratį.
