Tarptautinių prekybos rūmų
(angl. International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teisme Paryžiuje
Lietuvai atstovaus advokatė Vilija Vaitkutė Pavan.  Advokatų kontoros
„Valiunas Ellex“ partnerė bei Lietuvos verslo konfederacijos arbitražo ir
mediacijos komisijos pirmininkė šio teismo nare paskirta trejų metų kadencijai.

Tik tos valstybės, kurios turi
nacionalinius ICC komitetus, gali turėti savo narius Tarptautiniame arbitražo
teisme. ICC atstovas Lietuvoje yra Lietuvos verslo konfederacija, kuri yra
viena iš beveik du dešimtmečius veikiančio Vilniaus komercinio arbitražo teismo
steigėjų. Tarptautiniame arbitražo teisme šiuo metu yra 131 narys iš 79
pasaulio šalių.

„Lietuvai, kurioje arbitražas
per pastaruosius metus ypač išpopuliarėjo, labai svarbu turėti savo atstovą,
nes dalyvavimas tarptautinio arbitražo teismo veikloje užtikrina glaudų abipusį
ryšį. Iš vienos pusės mes užsienio kolegoms papasakojame apie arbitražo praktiką
Lietuvoje, kokių problemų ir ginčų čia kyla, o iš kitos pusės – atnešame į
Lietuvą gerąją užsienio patirtį ir taip skatiname verslą dar intensyviau
naudoti šią alternatyvą savo verslo ginčams spręsti“, – sakė V. V. Pavan.

Alternatyva teismams

Pasak V.
V. Pavan,
komercinis arbitražo teismas –
tai ginčų sprendimų alternatyva teismams, kurią verslas
(ypač turintis verslo santykių su užsienio partneriais)
turėtų naudoti.
Toks ginčų sprendimo būdas padeda išvengti ilgų teisminių procesų dėl įvairių
procesinių niuansų, pavyzdžiui, dokumentų užsienyje teikimo, jų vertimo į kitą
kalbą ir pan.

 „Kur bylinėtis, jeigu ginčas kilo su Ispanijos
įmone? Jeigu kreipsitės į Lietuvos teismą, tai kitą šalį vargu ar prisišauksite
į Lietuvos teismą, o jeigu ir prisišauksite, tai bus labai ilgas ir brangus
kelias, kol šį teismo sprendimą bandysite pripažinti kitoje šalyje.

Arbitražas šiuo atveju yra
žymiai patogesnis, nes ginčas nagrinėjamas tik vienoje instancijoje, tuo tarpu
Lietuvos teismuose byla gali būti nagrinėjama net trijose instancijose.
Arbitražas bylą išnagrinėja vieną kartą ir  priima sprendimą, kuris yra
pripažįstamas apie 155 šalių pagal Niujorko konvenciją. Jeigu arbitražo
sprendimas priimamas vienoje iš šių šalių, jis yra lengvai pripažįstamas ir
vykdomas kitoje šalyje – pripažinimo procedūra yra, bet ji gana formali. Tai
yra greitesnis ir patogesnis būdas, išvengiant nacionalinių teismų“, – teigė V.
V. Pavan.

Viena iš sąlygų, leidžiančių
ginčą nagrinėti arbitraže, yra išankstinis arbitražinis susitarimas (galima
susitarti ir kilus ginčui, bet tai reti atvejai). Arbitraže šį ginčą galima
nagrinėti tik tuo atveju, jeigu abi šalys yra sudariusios arbitražinį
susitarimą arba pačioje sutartyje, arba atskiru dokumentu.

Ginčus
nagrinėja konkrečios srities specialistai

Kaip dar vieną svarbų
arbitražo privalumą V. V. Pavan įvardija galimybę šalims pasirinkti arbitrus.
„Kreipiantis į teismą teisėjo nepasirinksi, o arbitrą šalys pasirinkti gali.
Tai nereiškia, kad arbitras tampa šališku. Tačiau privalumas slypi tame, kad galima
pasirinkti arbitrą, kuriuo pasitiki ir esi įsitikinęs, kad jis tavo ginčą
supras. Galima rinktis specialistą iš statybų, laivybos, transporto, įmonių
teisės, energetikos, alkoholio industrijos ar bet kokios kitos srities. Tokiu
atveju arbitrui nebereikia pasakoti elementarių dalykų susijusių su ginčo esme
ir aiškinti, kaip funkcionuoja specifinis verslas“, – sakė advokatė.

Pasak V. Pavan, teismo
teisėjai nėra mažiau gudrūs ar mažiau protingi, tačiau Lietuvos teisėjų krūvis
šiuo metu yra tikrai milžiniškas, Teisėjai  nesispecializuoja pagal nagrinėjamų bylų
sritis, o dažniausiai turi bylų iš įvairių verslo sričių. Todėl teisėjams gali
fiziškai pritrūkti laiko įsigilinti  įsigilinti į kiekvieną nagrinėjamo verslo
ginčo specifiką. .

Arbitrams keliami dar
griežtesni reikalavimai dėl nešališkumo ir objektyvumo, todėl toks ginčų
sprendimo būdas dar labiau prisideda prie skaidraus verslo aplinkos gerinimo
tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Panašūs įrašai