Ką
išskirtinio Lietuva galės pasiūlyti pasaulio rinkai po 10 ar 30 metų? Kokias
strategines ekonomikos kryptis pasirinksime? Ar pavyks mokslininkams ir
verslininkams dirbant išvien sukurti Lietuvai pažangios technologijų valstybės
vardą? Į šiuos klausimus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongrese atsakymų
ieškojo žymiausi šalies valdžios, mokslo ir verslo atstovai.

Ministras Pirmininkas Algirdas
Butkevičius savo pranešime teigė, kad verslo, mokslo ir studijų integracijos
procesai būtini kuriant ateities ekonomiką, o Lietuva gali tapti inovacijų
šalimi, neatsiliekančia nuo kitų pasaulio lyderių. Lietuva, viena pirmųjų
Europos Sąjungoje parengusi Sumaniosios  specializacijos strategiją ir
veiksmų programą, padėjo pagrindą inovatyviai ateities ekonomikai ir
technologiniam spurtui.

„Atsižvelgiant į verslo
poreikius ir ūkio plėtros prioritetus, jau nuo 2013 metų pradėjome
formuoti valstybės užsakymą itin paklausioms inžinerinėms techninėms
specialybėms. Naujoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje yra numatyta
Vakarų šalyse pasiteisinusi inovacijų skatinimo patirtis – pramonės
doktorantūra. Kitaip tariant, atsiranda galimybė mokslo laipsnį įgyti ne tik
mokslo įstaigoje, bet ir įmonėje“, – naujoves vardino Ministras Pirmininkas.

Naujuoju Europos Sąjungos finansavimo
periodu, pasak premjero, prioritetinis dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės veiklos rezultatų komercinimui: šiemet planuojama
įgyvendinti beveik 300 mln. eurų siekiančių vertės projektų.

Reikia
susitelkti į perspektyvias sritis

Mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityje Lietuva turėtų
labiau koncentruotis į perspektyvias sritis, nes mūsų šalis yra per maža, kad
apimtų visus numatytus prioritetus, teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Informacinės technologijos,
biotechnologijos, farmacija, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra,
jungtiniai mokslo ir verslo projektai, tvari energetika, e. logistikos
sprendimai ir technologijos – tai sritys, kuriose Lietuva turi daug potencialo.
Dėl to šių sričių plėtrą ypatingai akcentuojame ir skatiname. Turime žiūrėti
plačiau ir gaminti ne tik tai, ko reikia Lietuvai dabar, bet ir tai, ko reikės
pasauliui po keliasdešimt metų. Norint žengti į priekį, privalome orientuotis į
didelės pridėtinės vertės produktus, kurių gamybiniai sprendimai ir funkcijos
paremti naujausiomis technologijomis ir išradimais“, – teigė V. Sutkus.

Anot V. Sutkaus, lietuviai
geba kurti perspektyvias technologijas, reikia tik tas sritis identifikuoti ir
skatinti. Štai tarp žurnalo „Forbes“ įvardintų pažangiausių mokslo sričių,
genetikoje perversmą žada CRISPR/Cas9 technologija, paprasčiau įvardijama kaip
DNR molekulių žirklės, prie kurios kūrimo prisidėjo Lietuvos mokslininkas
Virginijus Šikšnys. Panaudojus mūsų šalies mokslo ir mokslinių tyrimų
laimėjimus ir pasiekimus, plėtojant mokslo ir verslo ryšius, galime tapti
išskirtine ir konkurencinga jėga bei šiuolaikinio verslumo pavyzdžiu pasauliui.

Lietuvos
ateitis – bioekonomika?

Prof. Vladas Algirdas Bumelis,
LVK prezidiumo narys, bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas
įsitikinęs, kad Lietuva galėtų kurti šalies gerovę koncentruojantis į
bioekonomiką. Tą rodo ir skaičiai. Lietuvos biotechnologijų rinkos pardavimai
sparčiai didėja – nuo 290 mln. eurų 2014 metais ji paaugo iki 580 mln. eurų
2015 metais.

„Vienintelis kelias Lietuvai
sparčiau judėti į priekį – pasitelkti savo protus. Visuomenė sensta, todėl mes
turime tik du pasirinkimus – arba daugiau dirbti, arba efektyviau dirbti.
Turime turėti aiškią strategiją, kaip, pavyzdžiui, Pietų Korėja, kuri jau mato,
kad elektronikos pramonė yra senstanti ekonomikos sritis ir su visa energija
juda bioekonomikos kryptimi.

Gyvybės mokslų potencialas
Lietuvoje yra milžiniškas – turime universitetus, mokslo centrus, gerai
išplėtotą pramonę, daug tyrėjų, sėkmingai dirbančių įmonių, pritraukiame
užsienio investicijų, todėl Lietuva galėtų pasirinkti strateginę kryptį –
bioekonomiką. Prognozuojama, kad 2025 m. šio sektoriaus pardavimai galėtų siekti
3-3,5 mlrd. eurų arba daugiau nei 10 proc. šalies BVP“, – sakė profesorius.

Verslui
reikia talentų

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus
universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkai
ima giliau suprasti verslo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad akademinis
mokslas turi dirbti tik verslo naudai. Pagrindinė universiteto paskirtis yra
ugdyti talentus, kurie, atėję į verslą, sukurtų didelę pridėtinę vertę.

„Ypač įkūrus mūsų nuostabius
mokslo tyrimus centrus, mokslas pradeda suvokti, kad jo atsakomybė yra
patenkinti verslo poreikius atliekant mokslinius tyrimus ir padėti verslui ten,
kur reikia aukštos kompetencijos. Šiandien jau veikia atviros prieigos centrai
ir dauguma verslo poreikių yra tenkinama būtent per juos.  Atsiranda ir didesnis verslininkų supratimas,
kad akademinis mokslas yra ta sritis, iš kurios reikia reikalauti talentų ir
remti jų rengimą. Lietuvoje matome to pavyzdžių“, – sakė A. Žukauskas.

Būtina
finansuoti tyrimus

Lietuvos mokslų akademijos
prezidentas prof. Valdemaras Razumas taip pat akcentavo MTEP svarbą. Jis ragino
šalies politikus atkreipti dėmesį į mokslininkų išvadą, jog MTEP veiklos Lietuvos
ekonomikai nepadarys teigiamos įtakos, jeigu į jas nebus investuojama daugiau
nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Anot profesoriaus, Lietuvos
MTEP infrastruktūra po ES paramos atitinka visus šiuolaikinius poreikius,
tačiau būtina galvoti apie jos palaikymo kaštus. Formuojant tokių nedidelių
valstybių kaip Lietuva MTEP sistemą, reikia atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp
savo poreikių ir santykinai nedidelių galimybių. Reikia vykdyti ilgalaikį,
periodišką ir labai plataus spektro šios veiklos rezultatų vertinimą.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas akcentavo,
kad mūsų šalimi jau domisi Europos branduolinių mokslinių tyrimų (CERN)
organizacijos atstovai. Pasak jo, jeigu Lietuva taptų šios organizacijos asocijuota
nare, šimtai mūsų mokslininkų ir studentų galėtų dirbti pažangiausiame
mokslinių tyrimų centre. Ši organizacija vykdo įvairius konkursus, kuriuose
galėtų dalyvauti ir Lietuvos verslo įmonės su savo inovatyviomis technologijomis
ir produktais.