Darbdaviai ir profsąjungos, motyvuodamos tuo, kad bloga taika geriau nei geras karas, būtų linkę pratęsti Nacionalinį susitarimą dar metams. Naujo susitarimo idėją svarsto ir ministerijos.
Pernai spalį pasirašyto Nacionalinio susitarimo galiojimas baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Peržiūrėjusi
2008–2012 m. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimą Vidaus reikalų ministerija siūlo tartis dėl naujo
susitarimo pasirašymo. Tam pritaria ir Ūkio ministerija.
Tiesa, socialiniai partneriai įspėja, kad likus nemažai neįvykdytų šiemetinio susitarimo punktų derybos
nebūtų lengvos. Tačiau politologai įsitikinę, kad artėjant savivaldybių rinkimams Vyriausybė bus linkusi
daryti nuolaidų.
Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva“ prezidentas, Nacionalinį susitarimą laiko vienu
iš civilizuotų bendradarbiavimo su Vyriausybe formų ir tikina pasisakantis tiek už dabar galiojantį
Nacionalinį susitarimą, tiek už jo tąsą.
Su išlyga
„Susitarimo atnaujinimas priklausytų nuo to, ar Vyriausybė nesikrato atsakomybės už susitarimo vykdymą ir
gali įrodyti turinti svertų paveikti ministerijas. Kol kas, nors yra pasirašyti ministro pirmininko pavedimai
ministerijoms, jos tartis nenori“, – apgailestauja p. Sutkus.
Jis mini, kad, pavyzdžiui, dėl atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros sunkiai randa kalbą su Energetikos
ministerija, kuri, nepaisydama verslo prieštaravimų, bando „buldozeriu prastumti“ teisės aktus. Arba, kad dėl
žadėto ES struktūrinių fondų paramos administravimo supaprastinimo Finansų ministerija menkai ką tenuveikė.
„Susitarimo protokole buvo išvardyti mums aktualūs klausimai ir darbas turi būti tęsiamas. Tiesa, gal verslo
konfederacijos galėtų susiaurinti problemų ratą, išryškinti prioritetus“, –- diskutuoti su kitomis verslo
organizacijomis ir Vyriausybe linkęs pašnekovas.
Didžiausias Nacionalinio susitarimo laimėjimas, jo nuomone, yra tai, kad Vyriausybė iki šiol laikosi raštiško
įsipareigojimo nedidinti mokesčių ir neįvesti naujų.
Derėtųsi, bet nepasirašytų
Dėl Nacionalinio susitarimo atnaujinimo derėtųsi ir profsąjungos. Tačiau derėtųsi, nereiškia, kad pasirašytų
– profsąjungų įsitikinimu, Vyriausybė nesilaikė svarbiausio susitarimo punkto, kad darbo santykius
reglamentuojantys teisės aktai būtų priimami tik socialinių partnerių susitarimu.
„Prisiminkime Darbo kodekso pataisas. Profsąjungos ir darbdaviai dėl jų nesusitarė, tačiau pataisos vis tiek
nukeliavo į Seimą ir buvo priimtos“, – piktinasi Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacijos pirmininkas.
Todėl, pasak jo, darbuotojų atstovai daugiau nepasirašys Vyriausybės pasiūlymų, o reikalaus iš stalčių
ištraukti profsąjungų parengtą protokolą prie Nacionalinio susitarimo.
„Mes reikalautume, kad būtų ištrauktas protokolas, o jo nuostatos tiek dėl papildomų garantijų darbuotojams,
tiek dėl profsąjungų teisių įgyvendintos“, – tikina p. Černiauskas.
Pažiūrėti į akis
Politologai atkreipia dėmesį, kad deryboms dėl naujo Nacionalinio susitarimo įtakos turės ir kitąmet
vyksiantys savivaldybių rinkimai, tad galima susitarti dėl nuolaidų.
„Politiškai susitarimas būtų naudingesnis tik dalyvaujantiems politiniuose rinkimuose, o socialinių ir
ekonominių problemų sprendimas vis tiek priklausys tik nuo to, ar efektyviai dirbs ministrų kabinetas“, –
neabejoja politologas Lauras Bielinis. Tačiau jis už tai, kad derybininkai sėstų prie stalo vien tam, kad
sužinotų, kaip Vyriausybė vertina nerealizuotus susitarimo punktus, ir paklaustų, ar jie bus įvykdyti.
„Pritariu, kad geriau bloga taika, nei geras karas. Geriau pasižiūrėti į akis premjerui, ministrams, derėtis
net ir su tais, kurie tavęs negirdi, ieškoti galimybių, įtikinėti, net žinant, kad po rinkimų pažadai bus
pamiršti. Šitaip galima parodyti visuomenei savo pilietinę poziciją ir konstruktyvumą“, – įsitikinęs
politologas.
Šaltinis: Verslo žinios, 2010 08 25, trečiadienis