Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Žmogiškųjų išteklių komisijos nariai rugsėjo 13 d. susitiko su Lietuvos darbo biržos direktoriumi Vidu Šlekaičiu ir aptarė darbuotojų parengimo bei darbo paskatų klausimus. 

LVK yra ne kartą konstatavusi, kad dabartinė
bedarbių rėmimo sistema netinkama, kadangi neskatina juos įsidarbinti. Nemaža
dalis bedarbių vis dar orientuota ne į darbo paieškas, o į valstybines
pašalpas.

V. Šlekaitis pripažino, kad bedarbių galimybes rasti
darbo apsunkina ne vien motyvacijos, bet ir įgūdžių stoka, kadangi maždaug pusė
visų ieškančiųjų darbo yra nekvalifikuoti.

Žmogiškųjų išteklių komisijos nariai diskusijoje
pabrėžė, kad dabartinės neformalaus mokymo sąlygos nėra optimalios, kadangi
asmuo negali būti priimtas į darbą ir tuo pat metu operatyviai apmokytas,
pakelta jo kvalifikacija.

Komisijos posėdžio dalyvių nuomone, profesinė
orientacija mokyklose šiuo metu beveik nevykdoma.

Svarstant apie LVK nariams aktualų aukštos klasės
profesionalų įdarbinimą ir tokių specialistų kvietimą iš užsienio buvo
nušviestos naujos galimybės, kurios atsiveria nuo 2013 m.  Pasak V.Šlekaičio, darbdavių teikimu
Migracijos departamentas išduos užsieniečiams „mėlynąsias korteles“, kurios
leis dirbti Lietuvoje nuo 1 iki 4 metų. Vienas iš darbdavių įsipareigojimų –
mokėti kortelės turėtojui ne mažesnį negu dvigubą vidutinį mėnesinį atlyginimą
(brutto). Pagal skelbiamus Statistikos departamento duomenis šiuo metu tai
sudarytų apie 4,3 litų.

Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura
Duksaitė-Iškauskienė (UAB „Master Class LT“) teigė, kad būtinybė įvežti aukštos
kvalifikacijos specialistus iš užsienio nemaža dalimi kyla dėl to, kad
Lietuvoje vyrauja dvidešimties metų senumo požiūris į technologinės pakraipos
specialybes. „Deja, Lietuvos absolventams, kurie renkasi studijas, vis dar
atrodo, kad geriau būti bedarbiu juristu negu dirbančiu inžinieriumi”, –
apgailestavo L.Duksaitė-Iškauskienė.