Viešojo intereso gynimo įstatymą Lietuvoje reikia peržiūrėti ir koreguoti, tiksliai apibrėžti viešojo intereso sąvoką, kad būtų galima aiškiai taikyti atsakomybę už valdžios institucijose priimamus sprendimus. Tai akcentavo Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu taip pat aptarta viešųjų pirkimų procesų tobulinimas, kovos su šešėline ekonomika priemonės, studijų finansavimo aukštosiose mokyklose tvarka, valstybės nekonkuravimas su verslu.
„Lietuvoje nėra aiškaus viešojo intereso sąvokos apibrėžimo. Šis neaiškumas atveria kelius piktnaudžiavimui įvairiose srityse. Dažnai valdžios institucijose priimant sprendimus prisidengiama viešuoju interesu, o iš tikrųjų ginami privatūs interesai. Tačiau dėl viešojo intereso gynimo įstatymo netobulumo tai sunku įrodyti ir pareikalauti atsakomybės už neteisėtus sprendimus“, – sakė Remigijus Žemaitaitis, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas. Jo nuomone, dėl šios priežasties yra daug neskaidrumo viešųjų pirkimų procesuose, taip pat stringa investicijų pritraukimo projektai. R. Žemaitaitis pakvietė Lietuvos verslo konfederacijos atstovus aktyviai dalyvauti teikiant pasiūlymus viešojo intereso gynimo įstatymo tobulinimui.
Tęsiant diskusiją apie viešųjų pirkimų problematiką, R. Žemaitaitis išreiškė nuomonę, kad šiuo metu kuriama Centrinė pirkimų organizacija (CPO), per kurią bus vykdomi visi viešieji pirkimai, problemos neišspręs. Anot R. Žemaitaičio, CPO numatytas per mažas darbuotojų skaičius, jie nesugebės suvaldyti didelių viešųjų pirkimų apimčių. Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas akcentavo, kad šiuo metu nusistovėjusi viešųjų pirkimų praktika skatina šešėlinę ekonomiką. „Net 96 proc. visų pirkimų vyksta už mažiausią kainą, įskaitant ir sudėtingus statinius, inžinerijos tinklus. Tuo tarpu kitose ES valstybėse pagal mažiausios kainos kriterijų vidutiniškai vertinama tik 24 proc. pasiūlymų, o likusieji 76 proc. atliekama taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Mažiausią kainą gali pasiūlyti įmonės, turinčios mažiausias sąnaudas – mokančios atlyginimus „vokeliuose“ bei slepiančios mokesčius“, – sakė V. Sutkus.
LVK atstovai akcentavo viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektų naudą tiek verslui, tiek valstybei, ir paragino R.Žemaitaitį kiek įmanoma paspartinti šių projektų vystymo procesus. „Buvome susitikę su Ministru Pirmininku A. Butkevičium ir aptarėme VPSP projektų perspektyvas. Premjeras minėjo, šiuo metu jau yra potencialų VPSP projektų maždaug už 1 mlrd. litų, tačiau kol kas jie niekaip nepasistūmėja į priekį“, – sakė V. Sutkus. R. Žemaitaitis akcentavo, kad labai svarbu pasirinkti abipusiai naudingą modelį – kad ir verslas būtų apsaugotas, ir visuomenės interesas patenkinamas. Jis pažadėjo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų paspartinimą aptarti su Ministru Pirmininku A. Butkevičium.
Diskutuojant apie nedarbo problemas ir su tuo susijusį aukštojo mokslo finansavimo klausimą, abi pusės sutiko, kad būtina mažinti finansavimą socialinių mokslų specialybėms. „Dauguma registruotų bedarbių darbo biržoje turi aukštąjį išsilavinimą. Vadybininkai ir teisininkai dirba nekvalifikuotus darbus, neatitinkančius jų specialybės. Būtina didinti finansavimą konkrečioms technologinėms specialybėms, kurių trūksta darbo rinkoje. Todėl kviečiu Lietuvos verslo konfederaciją pateikti savo siūlymus, kokios profesijos šiuo metu yra paklausiausios, ir kokių specialistų labiausiai trūksta“, – sakė R. Žemaitaitis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas taip pat akcentavo akcizų politikos įvertinimo ir keitimo būtinumą. Pasak R. Žemaitaičio, labiausiai Lietuvoje verslą žlugdo ne stambioji, bet smulkioji, buitinė, kontrabanda. Tai patvirtino ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos generalinis sekretorius Ramūnas Mačius. Jo duomenimis, 35,5 proc. Lietuvoje suvartojamų cigarečių yra kontrabandinės. R. Žemaitaitis paprašė Lietuvos verslo konfederacijos deleguoti savo atstovą į kovo 11 d. sudaromą darbo grupę, kuri svarstys akcizo klausimus bei teiks pasiūlymus, kuriuos R. Žemaitaitis pristatys Briuselyje.
Dar kartą iškeltos ir privačių medicinos įstaigų aktualijos. „Mes atstovaujame skaidrų ir etišką privatų verslą, kuriam turi būti sudaromos sąlygos veikti, o pacientams suteikiama galimybė pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą ir gydytoją savo nuožiūra“, – sakė Laimutis Paškevičius, LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas. R. Žemaitaitis sutiko, kad šiuo klausimu būtina diskutuoti ir pakvietė LVK atstovus organizuoti atskirą susitikimą privačios medicinos klausimams aptarti.
LVK pradeda susitikimų ciklą su Seimo komitetų pirmininkais. Konfederacijos atstovai jau susitiko su dauguma Vyriausybės narių. Po visų susitikimų LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas Seimo komitetams, ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.
