Šalies kalėjimų būklė – didžiulė problema, Lietuvai kainuojanti nemažus pinigus. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų besiskundžiantys kaliniai neretai kreipiasi į Strasbūro teismą ir prisiteisia solidžias kompensacijas, kurias turi mokėti valstybė. Kalėjimų statyba taikant viešosios ir privačios partnerystės principą – vienas iš svarbiausių Teisingumo ministerijos prioritetų. Tai akcentavo Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu aptarti ir kiti verslui aktualūs klausimai: registrų sistemos pertvarka, biurokratinės naštos verslui mažinimas, asmeninė valstybės tarnautojų atsakomybė, korupcijos prevencija.
J. Bernatonis pažymėjo, jog itin svarbu paspartinti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus kalėjimų pertvarkymo procese. „Akivaizdu, kad valstybė neturi tiek lėšų, kad galėtų išspręsti kalėjimų problemas. Džiugu, kad kalėjimo statybų procesas Pravieniškėse jau pasistūmėjęs į priekį ir tikimės, kad netrukus pajudės ir kiti projektai. Kita viešosios ir privačios partnerystės projektų grupė – teisingumo rūmų statybos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje“, – sakė ministras.
Kitu prioritetu Teisingumo ministras įvardijo registrų sistemos sutvarkymą. Lietuvos verslo konfederacijos atstovai jau ne kartą yra kėlę šią problemą. Įvairios duomenų ir registrų bazės yra išbarstytos po atskiras valstybines institucijas, nėra vieningos sistemos, siejančios jas tarpusavyje. Toks susiskaidymas didina biurokratiją, apsunkina ir prailgina įvairius patikros ir reikalingų dokumentų išdavimo procesus. Verslas dėl to patiria nemažai nuostolių: norint surinkti reikiamas pažymas ar kitus dokumentus, tenka kreiptis net į kelias valstybines institucijas, kiekvienoje jų laukti, kol dokumentai bus paruošti, ir už visus juos mokėti atskirus mokesčius. J.Bernatonis akcentavo, kad bus siekiama institucijų bendradarbiavimo kuriant vieningą registrų sistemą.
Susikimo metu aptartas ir dar vienas aktualus klausimas – asmeninė valstybės tarnautojų atsakomybė. „Apie šią problemą Lietuvoje daug kalbama, tačiau nieko nedaroma. Klaidų valstybės tarnautojų darbe pasitaiko nemažai, piktnaudžiavimo atvejų taip pat, tačiau asmeninė atsakomybė už savo veiksmus nėra taikoma. Neretais atvejais mokesčių mokėtojams tai brangiai kainuoja, kai, pavyzdžiui, neteisėtai atleisti iš darbo pareigūnai prisiteisia solidžias kompensacijas“, – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas. Teisingumo ministras pripažino, kad tai aktuali problema, kuri nėra paprastai išsprendžiama. „Atleidimų atvejai dažniausiai būdavo politinių sprendimų pasekmė. Asmeninė atsakomybė yra įstatymiškai įtvirtinta, tačiau praktikoje ji nėra taikoma. Lietuvoje dar daug problemų dėl įstatymų taikymo ir įgyvendinimo“, – sakė J.Bernatonis.
Laimonas Skibarka, Lietuvos verslo konfederacijos Komercinės teisės ir praktikos komisijos pirmininkas akcentavo, kad verslui svarbiausia – biurokratinės naštos mažinimas. „Priiminėjant ar keičiant teisės aktus, reikėtų įsivesti esminį vertinimo kriterijų – kokią įtaką tas sprendimas padarys biurokratinės naštos verslui mažinimo prasme. Juk akivaizdu, kad gerėjančios verslo sąlygos ir mažėjanti biurokratija reiškia naujas investicijas, naujas darbo vietas, didesnius atlyginimus ir gerėjančią visuomenės gyvenimo kokybę“, – sakė Laimonas Skibarka.
LVK atstovai akcentavo dar vieną opią problemą – valstybės institucijų norą vykdyti tas funkcijas, kurias daug efektyviau ir pigiau gali atlikti verslas. „Praėjusios Vyriausybės kadencijos metu buvo priimtas sprendimas dalį skolų išieškojimo funkcijų iš antstolių perimti valstybės institucijų žinion, kuriant papildomus tarnybas ir valstybės tarnautojų etatus tokioms funkcijoms atlikti. Konfederacija yra kelis kartus prašiusi ekonomiškai pagrįsti tokį sprendimą ir pateikti kaštų ir naudos analizę, tačiau jokio atsakymo nesame gavę“, – sako V. Sutkus. Teisingumo ministras pažymėjo, kad šių nutarimų vykdymas kol kas nepradėtas, ir jie bus dar kartą svarstomi Vyriausybėje. Anot J. Bernatonio, nėra tikslinga periminėti funkcijas iš efektyviai veikiančių privačių struktūrų ir perkelti jas valstybės žinion, kuriant naujas institucijas.
Konfederacijos atstovai taip pat rekomendavo Teisingumo ministerijai artimiausiu metu peržiūrėti darbo leidimų užsieniečiams išdavimo tvarką. Mažėjant gyventojų skaičiui ir esant didelei emigracijai, kai kurių sričių darbuotojų Lietuvoje labai trūksta ir vienintelis išsigelbėjimas kai kuriems verslo sektoriams – darbo jėgos atsivežimas iš kitų šalių. Taip pat sutarta toliau konsultuotis dėl verslo priežiūros institucijų darbo reglamentavimo.
Kalbant apie kovos su korupcija priemones, viceministras Giedrius Mozūraitis paminėjo, kad bus peržiūrima nacionalinė kovos su korupcija programa, svarstoma STT ataskaita dėl programos įgyvendinimo ir ieškoma naujų priemonių efektyvesnei kovai su korupcija. Vienas iš svarbesnių žingsnių šioje srityje – pranešėjų instituto įteisinimas. Šio įstatymo projektas jau yra paruoštas.
LVK tęsia susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais. Konfederacijos atstovai jau susitiko su Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Teisingumo ministerijų vadovais bei Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium. Po susitikimų su Vyriausybės atstovais LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.
