2015 m. birželio 17 d. susitikime su ūkio
viceministru Gediminu Onaičiu buvo aptarti tokie verslui svarbūs klausimai kaip
verslo ir valdžios nekonkuravimas, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas,
diegiant e-paslaugas, valdžios nenoras konsultuotis su
socialiniais-ekonominiais partneriais, priimant teisės aktus, mokestinių
įstatymų priėmimo sistemos ir keitimo tvarkos trūkumai, teisės aktų poveikio
vertinimas, bendrų Lietuvos verslo konfederacijos ir Ūkio ministerijos projektų
galimybės.
Kalbant apie institucijų konsolidavimą, Algimantas Akstinas
pabrėžė, kad būtina mažinti biurokratinį aparatą, o dalį valstybinio sektoriaus
teikiamų paslaugų perleisti verslui. Pavyzdžiui, daugelį e-paslaugų verslas
galėtų suteikti efektyviau nei valstybės įmonės. Verslas ir gyventojai turėtų
bendrauti tarpusavyje „be popierių“, taigi tokie projektai kaip „Saulėtekis
e-paslaugoms“ ir „Saulėlydis popierizmui“ turėtų būti skatinami.
G. Onaitis teigė, jog institucijų konsolidavimas yra
plataus masto projektas. Procesas vyksta, jis nėra užgesęs. Turime pavyzdžių,
kai mūsų projektams buvo gana stipriai pasipriešinta, tačiau tai taip pat davė
naudos, nes pavyko pasiekti kompromisinių variantų.
Susitikimo metu LVK generalinis direktorius A. Akstinas
pateikė pasiūlymą revizuoti esamas, valstybės institucijų patvirtintas ir
verslo veiklai aktualias strategijas, programas ir, taupant valstybės lėšas,
atsisakyti neveiksmingų, neefektyvių, verslo veiklas dubliuojančių strategijų,
programų ir jas įgyvendinančių priemonių, ypač tų, kuriose nėra efektyvaus
rezultatų vertinimo sistemos.
Pasak G. Onaičio, šiuo metu yra planuojama sukurti ekonominės
analizės centrą, kuris pirktų ekonominius tyrimus ir būtų tarsi visų strategijų
kūrimo centras. Jis leistų strategijas kurti sistemiškai, po vienu stogu ir,
tikimasi, duotų proveržį šioje srityje.
LVK atstovai taip pat siekia, kad valstybė nekonkuruotų su
verslu ir nekurtų konkurencingų veiklų, įmonių bei projektų, kurie veikia pagal
iškreiptus rinkos principus, pažeidžiant teisingos konkurencijos nuostatas,
teisėtus ūkio subjektų lūkesčius bei teises. Tokių „verslų“ pavyzdžiai –
įmonė „Infostruktūra“ ir jos paslaugos, „Ginklų fondo“ prekybos
monopolis, Lietuvos banko konkuravimas su „Creditinfo“ ir t.t. LVK
planuoja pateikti pasiūlymą Ūkio minsterijai su advokatų išvadomis, kaip būtų
galima šį klausimą išspręsti.
Kita įsišaknijusi problema, kad keičiant įvairius teisės
aktus, praktiškai nėra konsultuojamasi su socialiniais – ekonominiais
partneriais. Būtina užtikrinti, kad naują teisinį reguliavimą nustatantys
teisės aktai būtų priimami tik po viešo svarstymo ir visų suinteresuotų šalių
pateiktų pastabų, argumentuoto pasiūlymų įvertinimo. Pavyzdžiui, jau kelintą
kartą bandoma „reanimuoti“ Lobistinės veiklos reglamentavimo įstatymą, kur
visus socialinius partnerius, verslo organizacijas ir net įmonių atstovus
norima padaryti lobistais, vietoj to, kad būtų parengtas įstatymas, kuriame
būtų aiški atsakomybė už nuostatų nesilaikymą.
Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo konfederacija ateityje
ketina įgyvendinti bendrų projektų, siekiant efektyvinti viešąjį
administravimą, gerinti teisės aktų kokybę. „Matome poreikį būti ŪM
konstruktyviu partneriu, vykdant paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausas
aktualiais plėtros, problemų identifikavimo ir informacijos rinkimo bei
vertinimo klausimais“, – sakė A. Akstinas.
