Sausio 30 d. vyko Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
strateginė sesija tema: verslo bendradarbiavimas ir socialinis dialogas su
valstybinėmis institucijomis ir politikais. Kuriose srityse reikėtų
aktyviausiai atstovauti verslo interesus, kaip pagerinti dialogą tarp šių šalių
ir kokios bendradarbiavimo su institucijomis formos bei priemonės efektyviausios,
diskutavo Lietuvos verslo konfederacijos Prezidentas Valdas Sutkus, Liberalas
Eugenijus Gentvilas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys ir gausus būrys
LVK narių.
Seimo narys „darbietis“
Vytautas Gapšys pasakojo, kaip verslo atstovavimą mato politikai ir kokiais
būdais verslas galėtų glaudžiau su jais bendradarbiauti: „Darbo partija sudaro
daug sutarčių ir susitarimų su įvairiomis verslo organizacijomis,
profsąjungomis ir asociacijomis. Pasirašydami naujus susitarimus, pirmiausiai,
keliame klausimą, ar mums reikia dar vienos sutarties? Tada būtinai
patikriname, ar ji atitinka mūsų programos tikslus, ar nėra prieštaraujančių
nuostatų, kad ateityje nesikirstų mūsų ir partnerių interesai“.
„Per dvi kadencijas Seime teko būti ir frakcijos vadovu, todėl galiu
pasakyti, kokios priemonės pasiteisina kreipiantis su pasiūlymais į Seimo
narius. Vienas jų – elektroninis paštas. Nebūtinai į visus laiškus atsakome,
bet viską skaitome ir analizuojame. Svarbu ekspertų išvadas ar įstatymų keitimo
siūlymus pateikti glaustai, viename puslapyje, nes laiko įsigilinti į 20
puslapių tekstą – nėra“, – sakė V. Gapšys.
Pasak V. Gapšio, sėkmingam sutarties įgyvendinimui pasitarnautų ir veiksmų
planas bei frakcijoms pateiktos analizės, paremtos konkrečiais teisės aktais.
Tada apie projektus galima konstruktyviai diskutuoti. Darbo partija normalia
praktika laiko ir lobizmą. Didelę dalį teisės aktų paruošia būtent lobistai,
teisininkai, o ir patys frakcijos atstovai dažnai kreipiasi pagalbos į
teisininkus.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pateikė pasiūlymų, kaip galima būtų sėkmingiau
bendradarbiauti ir įgyvendinti susitarimus. Vykdant projektus, yra labai svarbu
numatyti progreso patikrinimo mechanizmus. Tai leidžia identifikuoti, ar
sutartis yra „gyva“, ar užleista. Esame pasirašę nemažai sutarčių su įvairiomis
organizacijomis. Jeigu už konkretų projektą nėra atsakingo žmogaus, dažniausiai
po kurio laiko projektas užleidžiamas.
Pasak V. Sutkaus, taip pat yra svarbu nustatyti projektų pateikimo tvarką
vyriausybėje, parlamentinę kontrolę ministerijose. Būtų labai naudinga, jei verslo
atstovas galėtų ateiti pas konkretų žmogų ir išsakyti problemas.
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvylas pasidžiaugė, kad verslo ir
politikos santykiai labai pažengė per šalies nepriklausomybes metus: „Anksčiau
žodis „lobistas“ buvo tarsi keiksmažodis, o dabar bendradarbiavimas su verslu
jau laikomas normalia praktika. Verslas pateikia daug iniciatyvų ir turi
vieningą nuomonę daugeliu klausimų. Džiugu, kad ir politikoje atsiranda tokių
sričių, kur visi sutaria, pavyzdžiui, verslo sąlygų gerinimas, monopolijų
ardymas ir kt“.
Vystant verslo projektus kaip, pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ, didelis iššūkis –
suderinti ne tik verslo, politikų, bet ir privačių asmenų interesus. Taigi,
visada svarbu ieškoti sutarimo su šiomis grupėmis ir kitais socialiniais partneriais“,
– sakė E. Gentvylas.
LVK projektų vadovė Aušrinė Armonaitė pristatė LVK turimus bendradarbiavimo
įrankius su valstybės institucijomis. Tarp jų – pasirašytos bendradarbiavimo
sutartys su Seimo frakcijomis: LSDP, DP, LS, TT, sudarytos 14 sričių ekspertų
komisijos, įtvirtintos konsultacijos tarp Seimo frakcijų ir LVK, abipusis
dalijimasis informacija ir kt.
