Lietuvos
skaitmeninės darbotvarkės tiksluose numatoma, kad iki 2020 metų gyventojams
turi būti užtikrinta 30 megabitų per sekundę duomenų perdavimo sparta, o 50
proc. gyventojų – 100 megabitų. Šiam tikslui pasiekti ES lėšomis įrengiama ir
plečiama plačiajuosčio interneto bei duomenų perdavimo infrastruktūra, todėl vartotojai
galės džiaugtis didesne interneto skvarba.
Interneto ir duomenų perdavimo
paslaugas teikia apie 90 įmonių Lietuvoje. Šios įmonės taip pat investuoja į
plačiajuosčio tinklo plėtrą, todėl Susisiekimo ministerijos ir verslo atstovų
susitikime buvo sutarta bendradarbiauti ieškant kelių, kaip optimaliai
panaudoti tiek ES, tiek privačias investicijas.
„Mes nesiruošiame dubliuoti to, ką į
plačiajuosčio tinklo plėtrą jau yra investavęs verslas. Tam, kad mes žinotume,
kiek ir kur toliau reikia investuoti, turime bendradarbiauti su verslu“, –
susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais sakė susisiekimo
viceministras Arijandas Šliupas.
Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, verslas yra
už tai, kad Lietuvoje būtų daugiau ir geresnių geležinkelių, automobilių kelių,
geresnė telekomunikacijų infrastruktūra bei šviesolaidžiai, kurie tam tikra
prasme taip pat yra susisiekimo magistralės. Tačiau jei valstybė, vykdydama
verslo projektus, pradeda konkuruoti su privataus verslo investicijomis,
dažniausiai nelaimi niekas. Tuo tarpu bendradarbiaujant, laimėtų ir valstybė,
ir verslas, nes sutaupytas lėšas panaudotume ir kitiems svarbiems infrastruktūros
projektams įgyvendinti.
Didžiausias
prioritetas – „Rail Baltica“
2014-2020 ES finansavimo periodu geležinkelių
transportui yra skirta 650,7 mln. Eur, kelių transportui – 546,3 mln. Eur,
vandens – 124,6 mln. Eur, oro transportui – 40,6 mln. eurų. Transporto
sektoriui bendrai yra skirta 1,47 milijardo
eurų.
Pasak viceministro, vienas svarbiausių
prioritetų yra projektas „Rail Baltica“. Viena projekto dalis – geležinkelis
iki Kauno nuo Lenkijos sienos. Kita dalis – Kauno mazgas, kuris yra artimiausių
poros metų projektas. Likusi projekto dalis – geležinkelio vėžė nuo Kauno iki
Latvijos sienos – bus įgyvendinama laikotarpio gale, nes dar reikia išpirkti
žemes ir baigti projektavimo darbus.
Didelė investicijų geležinkelių transportui dalis
bus nukreipta į geležinkelių elektrifikavimą, siekiant mažinti pervežimo
kaštus. Tai yra ES prioritetas, nes šilumvežiai yra mažiau efektyvūs, be to, jų
eksploatacijos laikas yra gana trumpas. Klaipėdos uosto geležinkelio mazgas
taip pat labai svarbi geležinkelių infrastruktūros dalis, nes krova uoste auga
kasmet. Uostas planuoja savo ekvatorijos gilinimą, todėl krovinių kiekiai didės.
„Rail
Baltica“ statys Lietuvos bendrovės
„Rail Baltica“ projektų įgyvendinimas yra
paskirstytas tarp dviejų įmonių – „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrosios
Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės. Pasak A. Šliupo, nauda iš projektų
įgyvendinimo atiteks Lietuvai, nes projektus įgyvendins Lietuvos įmonės.
Pasak V. Sutkaus, šį sprendimą ypač palankiai
įvertino verslo atstovai, nes dar 2013 buvo nuogąstaujama, kad antrojo etapo
„Rail Baltica“ projektų pinigus susižers didžiosios europinės korporacijos, o
Lietuvos įmonėms liks tik patys juodžiausi darbai. Tuo metu daug nerimo kėlė
susitarimas steigti bendrą trijų valstybių įmonę europinės vėžės geležinkelio
„Rail Baltica 2“ projektui įgyvendinti. Tokiu atveju konkursai būtų vykdomi
visos Europos lygmeniu, o Lietuvos bendrovėms juos laimėti dėl keliamų didelių
reikalavimų būtų mažai šansų.
Oro uostą
perduos verslui
Viceministras teigė, kad šiuo metu ministerija
intensyviai dirba ties Lietuvos oro uostų koncesija – tikimasi juos perduoti
verslui jau kitais metais. Tai padidins įplaukas į biudžetą, o ne išlaidas. „Turime
gerų pavyzdžių Europoje, kai net ir mažesni oro uostai yra perduodami
koncesininkui ir nauda valstybei tikrai yra daug didesnė.
Apskritai, Lietuvoje naujiems oro uostams
poreikio nėra. Ateityje Vilniaus oro uostas gali pavirsti gyvenamąja zona – šio
oro uosto pakilimo tako ilginti neįmanoma ir jis negalės patenkinti Lietuvos
poreikių. Kauno oro uosto Lietuvai tikrai užtektų, bet šalia jo turėtų būti
įgyvendintas greitojo geležinkelio projektas iki sostinės“, – sakė A. Šliupas.
Naujas LVK narys – Lietuvos vaistinių asociacija
Lietuvos vaistinių asociacija veikia nuo 2003 metų. Ji šiuo
metu vienija 4 vaistines, per visą Lietuva – daugiau nei 600 vaistinių filialų,
kuriose dirba apie 3000 darbuotojų. „Norime būti LVK nariais, kad mūsų teisėkūros
žingsniai būtų labiau matomi ir išgirsti. Manome, kad kartu galime pasiekti
geresnių rezultatų“, – sakė asociacijos valdybos narė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
