Lietuvoje nuolatos
kritikuojami mažas algas mokantys verslininkai. Tačiau kiek reikšmės viešuosiuose
pirkimuose valstybė skiria ekonominiam projektų naudingumui, ar įvertina įmonių
– konkursų dalyvių socialinę atsakomybę, jų mokamus atlyginimus darbuotojams ?
Deja, pagrindinis kriterijus  vis dar yra
maža kaina – ir kuo mažesnė, tuo geriau, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) susitikime
su Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariais Seime sakė  konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Politikai
nuolat spaudžia verslininkus mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. Tačiau pati
valstybė, kasmet išleisdama daugiau nei 4 mlrd. eurų viešojo sektoriaus
pirkimams, yra nustačiusi pagrindinį konkursinių pasiūlymo vertinimo kriterijų
– mažiausią kainą. Taip įmonėms daromas nuolatinis spaudimas mažinti sąnaudas,
kurių tarpe viena didžiausių yra darbuotojų atlyginimai. Tai ir sudaro  mažų algų politikos pagrindą. Suprantama, kad
dėl to nukenčia darbuotojai“, – teigia V. Sutkus.

Pasak jo, šios
problemos natūraliai persikelia ir į komercinę sferą – čia taip pat ima
dominuoti mažiausių kaštų ir mažų atlyginimų logika, dėl kurios kenčia darbuotojai.

„LVK jau seniau
siūlo aiškų planą: Viešųjų pirkimų įstatymas turi numatyti būtinybę deklaruoti pagal
projektą dirbančių darbuotojų atlyginimą. Jeigu darbo užmokestis būtų gerokai
mažesnis nei vidutinis tos šakos atlyginimas, turėtų būti galimybė tokį
pasiūlymą atmesti. Taip vyriausybė galėtų efektyviau surinkti mokesčius ir
skatinti sąžiningų atlyginimų mokėjimą“, – įsitikinęs V. Sutkus

Susitikimo metu
taip pat kalbėta apie Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame numatoma, jog smulkus
akcininkas gali blokuoti valdybos sprendimus, stabdyti investicijas ar reikalauti
eksperto valdybos sprendimams vykdyti.

„Tokiomis aplinkybėmis,
priešiškos valstybės gali įsigyti kelias didelių įmonių akcijas ir trukdydamos
įmonių veiklai šį klausimą paversti jau nebe komercine, bet nacionalinio
saugumo problema“, – atkreipia dėmesį LVK prezidentas.