Pernai Seime patvirtinta 2011 – 2014 metų Nacionalinės kovas su korupcija programa turėtų Lietuvą kilstelėti aukštyn korupcijos suvokimo indekso lentelėje, tačiau valstybės institucijoms trūksta strateginės drausmės šios programos įgyvendinime. Tai atspindi ir verslo atstovų nuomonė. Skaidraus verslo iniciatyvą palaikančios įmonės Lietuvos verslo aplinkos skaidrumą vertina vos 5,5 balo iš 10 galimų. Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kartu su organizacijomis – partnerėmis, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, Investuotojų forumu ir Jungtinių tautų vystymo programa Lietuvoje, tradiciškai apžvelgia, kas per metus nuveikta kovoje su korupcija.
STT parengtoje ataskaitoje apie Nacionalinės kovos su korupcija priemonių plano įgyvendinimą lyginami prisiimti įsipareigojimai ir atlikti darbai. Tačiau akivaizdu, kad numatytų priemonių vykdymas yra gana žemas, o ydingiausia tai, kad už neįvykdymą nenumatoma nei asmeninė, nei kolektyvinė atsakomybė.
„Atsakomybės nebuvimas diskredituoja visą korupcijos prevencijos proceso planavimą ir šios programos siekius. Neužtenka formaliai numatyti kovos su korupcija priemones, būtina laikyti strateginės drausmės užtikrinant jų įgyvendinimą“, – sako Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius. Anot jo, didžiulis trūkumas ir tame, kad nemažai priemonių buvo parengtos, svarstomos, tačiau taip ir liko nepatvirtintos nei Vyriausybėje, nei Seime.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, kovai su korupcija reikalingas sisteminis požiūris, kad būtų įgyvendinama veiksmų visuma: parengta reikiama įstatyminė bazė, edukuojami darbuotojai, diegiamos moderniosios technologijos, leidžiančios maksimaliai sumažinti „žmogiškąjį faktorių“ tuose procesuose, kur tai yra įmanoma.
„Turime gana nemažai puikių pavyzdžių, kai pritaikant elektroninius ir modernius sprendimus, procesai supaprastinami, sutrumpėja jų vykdymo laikas bei mažėja manipuliacijų galimybė. Tai ir elektroninio deklaravimo sistema, ir pasų bei vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka bei kai kurios muitinės procedūros. Nemažai šioje srityje yra nuveikusios teisingumo ir Ūkio ministerijos inicijavusios veiklos leidimų, licenzijų išdavimo reformą, verslo patikrų reglamentavimą, teisės aktų registracijos ir svarstymo viešinimą“, – pastebi A. Akstinas.
Vis tik daugiau dėmesio turėtų būti skiriama švietimui ir edukacijai bei nusižengimo faktų ir skirtų nuobaudų viešinimui. Tai veiksmingai prisidėtų prie korupcijos prevencijos. Dar viena silpnoji grandis – viešieji pirkimai. Verslo nuomone, šioje srityje valstybei nepavyksta užtikrinti skaidrumo.
Lietuvos verslo konfederacija priklauso Tarptautiniams prekyboms rūmams ICC – tai vienintelė organizacija pasaulyje, kurios įsteigta Korporatyvinės atsakomybės ir antikorupcijos komisija yra parengusi Kovos su korupcija taisykles. LVK skatina savo narius, partnerius ir visą verslo visuomenę taikyti šias nuostatas savo veikloje.
