Vakar Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam valstybės valdomų įmonių pertvarkos planui, kurio ekonominė nauda kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Taip Ūkio ministerija įrodė, kad priimant net tokios svarbos sprendimus, kaip 19 mlrd. litų vertės valstybės turto valdymas, kaštų ir naudos analizė jiems nėra reikalinga.

 

Ūkio ministerija teigia, kad kuriamas valstybinių įmonių Valdymo koordinacinis komitetas sugrupuos šias įmones į komercines ir nekomercines, komercinėms įmonėms iškeliant konkrečius kapitalo grąžos rodiklius. Į šių įmonių valdybas bus skiriami nepriklausomi nariai ne iš valstybinio, o privataus sektoriaus. Anot šios idėjos autorių, nepasiekus iškeltų finansinių tikslų, bus reikalaujama atsakomybės iš įmonių valdybų ir vadovybės.

"Kyla klausimas, kodėl tokios atsakomybės negalima pareikalauti iš dabartinių valstybės įmonių vadovų. Kodėl neskelbiama, kiek valstybei atsieis minėtų nepriklausomų valdybos narių darbas? Jeigu tai bus asmenys, užimantys aukštas pareigas privačiose kompanijose, kaip efektyviai jie galės spręsti strateginius valstybės turto valdymo klausimus, jei dirbs tik likusiu laisvu nuo pagrindinio savo darbo laiku?", – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

 

Anot V. Sutkaus, labai keistai atrodo Ūkio ministro R. Žyliaus deklaruojamas siekis šia pertvarka atitolinti valstybines įmones nuo ministerijų ir užtikrinti jų atsiribojimą nuo politikų, jeigu nepriklausomus įmonių valdybos narius skirs Nominavimo komitetas, susidedantis iš trijų ministerijų. Kadangi šią reformą ketinama pradėti įgyvendinti nedelsiant, ir dar ankstyvą rudenį paskirti nepriklausomus valstybės įmonių valdybų narius, tai labiau panašėja į dabartinės valdžios bandymą prieš rinkimus savo nuožiūra padalinti strategines vietas.

"Lietuvos verslo konfederacija yra ne kartą raginusi vyriausybę atlikti kaštų ir naudos analizę prieš priimant bet kokius su verslu susijusius sprendimus. Be to, visuomet raginome konsultuotis su socialiniais partneriais. Apgailestaujame, kad ši vyriausybė nemato poreikio socialinei partnerystei", – sako V. Sutkus.