Advokatų kontora SORAINEN pateikia glaustus praktinius komentarus dėl pagrindinių su euro įvedimu Lietuvoje susijusių teisinių klausimų bei pamokų iš euro įvedimo Latvijoje ir Estijoje patirties.

Bendrieji euro įvedimo principai

Bendrieji euro įvedimo principai yra įtvirtinti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris buvo priimtas 2014 m. balandžio 17 d. Šiuo metu taip pat yra rengiami kiti nauji teisės aktai ir jų pakeitimai, kurie turėtų padėti sklandžiai pereiti prie naujosios valiutos. Pastarieji apima Civilinio kodekso, Bankų įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Darbo sutartys

Įvedus eurą, darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 2 100 LTL, po euro įvedimo jis būtų 608,21 EUR (2 100 : 3,4528 = 608,202… = 608,21 EUR; čia ir toliau remiamasi prielaida, jog nustatytas perskaičiavimo kursas bus lygus šiuo metu galiojančiam oficialiam lito-euro kursui, t.y. 3,4528 LTL = 1 EUR).

Keisti darbo sutarčių vien tam, kad darbo užmokestį išreikšti eurais, nereikės. Visos iki šiol sudarytos darbo sutartys liks galiojančios ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi būti atliktas automatiškai.

Kita vertus, tai gali būti gera proga peržiūrėti darbo sutartis ir, jeigu reikia, jas atnaujinti bei papildyti, pvz., jeigu tam tikros sutarties nuostatos yra pasenusios arba sutartis nepadengia tam tikrų kitų svarbių aspektų (tokių kaip  konfidencialumas, intelektinės nuosavybės teisės ir pan.).

Verslo sutartys

Pats euro įvedimas neturėtų turėti jokios įtakos verslo sandorių galiojimui.

Visos litais sudarytos verslo sutartys liks galioti jose numatytam terminui ir po euro įvedimo, tik jose nurodytos sumos (pvz., kainos, likutiniai mokėjimai ir pan.) bus perskaičiuotos į eurus pagal perskaičiavimo kursą. Todėl perėjimas prie euro savaime negali tapti priežastimi pakeisti arba nutraukti verslo sutartį, nebent pakeitimų arba nutraukimo galimybę, susietą su valiutos pasikeitimu, aiškiai numatytų pati sutartis. Bendras sumų konvertavimo principas yra toks, kad sumos litais yra padalijamos iš perskaičiavimo kurso ir gautasis rezultatas suapvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio.

Nežiūrint to, rekomenduotina, kad visose naujai sudaromose bei šiuo metu galiojančiose ilgalaikėse verslo sutartyse būtų pateikiamos nuorodos į sumas eurais bei įtraukiamos kitos reikalingos nuostatos, kurios padėtų išvengti neapibrėžtumo dėl euro įvedimo. Tai ypač aktualu sutartims, sudarytoms litais su ne euro zonai priklausančiose
valstybėse veikiančiais verslo partneriais.

Sąskaitos ir paskolos

Euro įvedimo dieną visos bankų sąskaitose esančios lėšos bei paskolos litais bus automatiškai perskaičiuotos į sumas eurais pagal nustatytą perskaičiavimo kursą. Šį perskaičiavimą bankai bei kitos finansų įstaigos turi atlikti nemokamai, ir
sąskaitų turėtojams bei paskolų gavėjams negali būti taikomi jokie konvertavimo ar panašūs mokesčiai.

Visos paskolos sutartyse ir kituose teisiniuose dokumentuose esančios nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki tokio laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą bus laikomos nuorodomis į EONIA indeksą.

Šalys gali laisvai susitarti dėl įvairių nuostatų, susijusių su euro įvedimu, todėl rekomenduotina kruopščiai peržiūrėti ir šiuo aspektu įvertinti jau sudarytas ir naujai sudaromas paskolos sutartis.

Įstatinio kapitalo pasikeitimai

Ūkio ministerija parengė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų paketą, tarp kurių yra Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai ir Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektas (Įstatymas dėl nominalios vertės). Atkreipiame dėmesį, jog kol kas šie įstatymų ir jų pakeitimų projektai nėra priimti, todėl nėra galutiniai.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų projektą, nuo 2015 m. visų naujai steigiamų bendrovių akcijų nominali vertė turi būti išreikšta eurais. Savo ruožtu, šiuo metu veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir akcinių bendrovių (AB) akcijų nominalios vertės galės būti keičiamos iš litų į eurus tik nuo 2015 m. sausio 1 d., kuomet turėtų įsigalioti Įstatymas dėl nominalios vertės ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. naujai įsteigtų UAB nominali akcijų vertė turės būti išreiškiama sveikais eurais (minimali vienos akcijos nominali vertė turės būti ne mažesnė kaip 1 EUR), o naujai įsteigtų AB – eurais ir dešimtimis centų (minimali nominali vienos akcijos vertė turės būti ne mažesnė kaip 0,10 EUR). Tuo tarpu šiuo metu veikiančių bendrovių (tiek AB, tiek UAB) įstatinis kapitalas bus išreiškiamas eurais ir centais, suapvalinus jų vertę iki centų. Pavyzdžiui, akcija, kurios
nominali vertė yra 10 LTL, bus konvertuota į 2,90 EUR nominalios vertės akciją.

Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai taip pat numato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio sumažinimą. UAB įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2 500 EUR (šiuo metu – 10 000 LTL, t.y. apie 2 896 EUR), o AB – 40 000 EUR (šiuo metu – 150 000 LTL, t.y. apie 43 443 EUR). Taigi po 2015 m. sausio 1 d. šiek tiek sumažės bendrovių steigimo kaštai.

Šiuo metu veikiančioms UAB ir AB bus nustatytas terminas įstatinio kapitalo nominalui pakeisti – iki 2017 m. sausio 1 d.

Kai įstatai bus keičiami išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalą, bus taikoma supaprastinta procedūra:

1. sprendimas pakeisti įstatus bus priimamas paprasta balsų dauguma visuotiniame akcininkų susirinkime;
2. atitinkami dokumentai (pakeisti įstatai ir kt.) neprivalės būti tvirtinami notaro;
3. registruojant pakeistus įstatus nebus taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos.

Aukščiau minimos išimtys nebus taikomos, jeigu įstatuose bus daroma ir kitų pakeitimų.

Pamokos iš Latvijos ir Estijos

SORAINEN klientai, kurie veikia keliose Baltijos šalyse ir jau perėjo kronos arba lato konvertavimą į eurą atitinkamai Estijoje (2011 m.) ar Latvijoje (2014 m.), nepatyrė jokių reikšmingų nepatogumų. Vis tik nurodomi keletas aspektų, kurie reikalauja išankstinio pasirengimo.

Pavyzdžiui, rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti IT bei apskaitos sistemų suderinimui ir pertvarkymui. Didesni bankai, draudimo bendrovės, prekybos įmonės ir kai kurios kitos stambios bendrovės Estijoje ir Latvijoje buvo priverstos pasitelkti papildomus darbuotojus pereinamajam laikotarpiui. Tokiais atvejais patartina atlikti papildomos darbo jėgos arba esamų darbuotojų viršvalandinio darbo poreikio planavimą. Taip pat rekomenduojama iš anksto peržiūrėti įmonės procedūras ir esminius dokumentus ir įvertinti, ar ir kokių pakeitimų reikės dėl valiutų pasikeitimo.