Gegužės 31 d. Seime surengtoje konferencijoje valdžios ir verslo atstovai tarėsi, kaip užtikrinti aktyvesnį privačių investuotojų įtraukimą į viešosios infrastruktūros plėtrą.

 

 

KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI:

„VPSP perspektyvos Lietuvoje: ar tikėtis proveržio?“ Alminas Mačiulis, LR Vyriausybės kancleris

„VPSP teisinis ir institucinis reglamentavimas Lietuvoje: esama situacija ir galimi pokyčiai“. Aušra Vičkačkienė, LR finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė
 „Pasirengimo VPSP projektams teisiniai aspektai“ Mindaugas Jablonskis advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotas partneris
„VPSP projektų įgyvendinimo praktika: išmoktos pamokos Didžiojoje Britanijoje“. David Hamlett, tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Wragge & Co“ partneris
„VPSP projektų finansavimo galimybės“. Giedrius Rūškys, Šiaurės investicijų banko Projektų ir struktūrizuoto finansavimo skyriaus vyresnysis vadybininkas
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystės rinkos plėtros galimybės Lietuvoje“,  Jonas Kimontas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento vyr. projektų vadovas
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystės rinkos projektai Lietuvos transporto sektoriuje“. Vladislav Kondratovič, Susiekimo viceministras.
„VPSP projektai Vilniaus mieste“. Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras
„VPSP perspektyvos laisvės atėmimo įstaigų projektuose“. Jurgita Žilienė, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus viršininkė

 
Augant poreikiui ieškoti alternatyvių viešosios infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinių, viešojo ir privataus sektorių partnerystės principo taikymas Lietuvai padėtų užtikrinti būtiną viešosios infrastuktūros modernizavimą. Tačiau iki šiol tokių projektų įgyvendinimas vyksta vangiai, nors deklaruojama, kad Lietuva turi efektyvią partnerystę reglamentuojančią teisinę bazę ir partnerystės skatinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų.
„Visi suprantame, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra naudinga ir valstybei, ir verslui, tačiau Lietuvos patirtis šioje srityje nėra didelė. Reikia valios ir drąsos imti ir įgyvendinti tokio tipo projektus. Po ilgų svarstymų šiais metais buvo pasirašyta sutartis dėl Palangos aplinkkelio, artimiausiu laiku turėtų būti priimtas sprendimas dėl automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškėse. Be to, šiemet taip pat bus paskelbti pirkimai dar dėl kelių jau parengtų didelės vertės projektų vykdymo“, – Vyriausybės sprendimą paspartinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimą pristatė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. Šiais metais Vyriausybė ketina pritarti projektams, kurių  vertė – maždaug 1 mlrd. litų.
Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad šalies verslas yra pasirengęs prisiimti partnerystės įsipareigojimus ir riziką, tačiau tam trukdo pernelyg ilgai trunkantis projektų rengimo ir tvirtinimo procesas: „Palangos aplinkkelio projekto galimybių studija buvo atlikta 2010-aisias, Vyriausybė projektui pritarė po metų, o sutartis buvo pasirašyta tik šiemet balandžio mėnesį. Nuo projekto rengimo pradžios iki sutarties pasirašymo praėjo daugiau nei dveji metai. Kitas pavyzdys – Vilniaus policijos komisariato projektas. Vyriausybės nutarimas priimtas dar 2011-aisiais, tačiau viešieji pirkimai iki šiol nepradėti“.
Dėl ilgai trunkančių procedūrų, pasak V. Sutkaus, užsitęsę projektai pabrangsta, atliktos galimybių studijos praranda aktualumą, o dalis projektų taip ir lieka neįgyvendinti. „Galų gale kai tiek daug tarpinių institucijų, dalyvaujančių derinimo procese, lieka nebeaišku, kas yra atsakingas už galutinį rezultatą“.
Biurokratinę naštą kaip vieną iš pagrindinių kliūčių sėkmingai partnerystei  įvardija ir advokatų kontoros GLIMSTEDT atstovas Mindaugas Jablonskis. „Kodėl Lietuvoje nevažiuoja koncesijų traukinys? Pagrindinė problema, apie kurią kalba privatūs investuotojai, – biurokratinė našta, kuri yra tokio paties dydžio kaip Paryžiuje ar Londone, tik skirtumas tas, kad projektai ten yra šimtą kartų didesni. Biurokratizmas trukdo pritraukti potencialius užsienio investuotojus“.
Vilniaus miesto, kuriame jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai, vadovas Artūras Zuokas taip pat akcentavo ilgas projektų derinimo procedūras: „Iki 2007-2008 metų buvo mažiau reglamentavimo ir tarpinių derinimo grandžių. 2003 m. Karaliaus Mindaugo tiltą nuo projektavimo pradžios sugebėjome pastatyti per šiek tiek daugiau nei metus, šiandien įvertinus visą reguliavimą, kuris atsirado, tam neužtektų mano kadencijos. Ilgos procedūros trukdo pritraukti privatų investuotoją ir pasiekti susitarimą. Išeitis būtų peržiūrėti ir supaprastinti taisykles“.
Kaip vieną iš galimų sprendimų paskatinti greitesnį projektų įgyvendinimą Investuok Lietuvoje atstovas Jonas Kimontas įvardijo Kroatijos patirtį, kur yra privaloma per metus nuo projekto patvirtinimo pradėti jo įgyvendinimą skelbiant pirkimus.
Didžiosios Britanijos, kurioje daugiau nei du dešimtmečiai aktyviai plėtojama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, patirtimi pasidalijo svečias Davidas Hamlettas, tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Wragge & Co“ atstovas. Svečias pabrėžė, kad Didžioji Britanija neturi daug teisės aktų, reglamentuojančių partnerystę, ir tai leidžia užtikrinti tokių projektų įgyvendinimo lankstumą. Kad projektai būtų pradėti įgyvendinti, turi būti gautas pritarimas iš Finansų ministerijos ir ministerijos, kurios kompetencijos ribose yra planuojamas projektas, arba savivaldybės, jeigu projektas yra vietos valdžios lygmens.
Nuo 2008 m. Lietuvoje įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių projektų skaičius mažėjo, o 2011–2012 metais iš viso nebuvo sudaryta nė viena sutartis. Šiuo metu yra įgyvendinami 38 projektai, 37 iš jų – savivaldybių lygmenyje.
Konferenciją Seime surengė Lietuvos verslo konfederacija kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ ir advokatų kontora GLIMSTEDT. Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Finansų, Susisiekimo ministerijų, Investuok Lietuvoje, Kalėjimų departamento atstovai.

Panašūs įrašai