Regionų konkurencingumas priklausys nuo sumanių sprendimų ir bendradarbiavimo su verslu lygio, o „išmanus miestas“ tampa Lietuvos regionų plėtros tikslu. Šios temos buvo gegužės 14 d. vykusios konferencijos „ES struktūrinės paramos investicijų galimybės bendruomenės ir verslo iniciatyvoms išnaudojant etnografinio regiono tapatybę“ dėmesio centre.
Konferenciją organizavo Vidaus reikalų
ministerija (VRM) kartu su Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvių kalbos
institutu, Kazimiero Simonavičiaus universitetu bei kitais partneriais –
Lietuvos savivaldybių asociacija, „Infobalt Lietuva“.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
prezidento Valdo Sutkaus, regionų ateitis priklauso nuo savivaldų bendradarbiavimo
su verslu lygio. Kiekviena investicija atneša ne tik naujų darbo vietų, bet ir
skatina nekilnojamojo turto bei paslaugų sektoriaus augimą. O regionų
patrauklumas verslui didžiąja dalimi priklauso nuo efektyvaus jų valdymo,
inovacijų, aukštųjų technologijų įsisavinimo – ypač teikiant viešąsias paslaugas. Šiuos
tikslus kaip tik ir padės įgyvendinti tokie „išmanaus miesto“ sprendimai kaip
el. paslaugos, debesų kompiuterija, vadovavimo kompetencijų kėlimas
savivaldybėse.
„Tačiau savivaldos ir pačios turėtų aktyviai
ieškoti investicijų ir bendradarbiavimo galimybių su verslu. Viena iš
neišnaudojamų formų – valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu
vystomi projektai, kuriuos įgyvendinant miestams net nereikia investuoti savų
pinigų. Tokių projektų pavyzdžiais galėtų tapti mokami tiltai ar automobilių
stovėjimo aikštelės. Verslininkai patys suskaičiuotų, kiek pinigų reikia
investicijoms, per kiek laiko projektas atsipirks ir už savo lėšas jį
įgyvendintų. Taip savivaldybė įgytų infrastruktūros subjektą ir nerizikuotų
savo lėšomis“, – sakė V. Sutkus.
Neturime
regionų vizijos
Anot Prof. Arūno Augustinaičio, Kazimiero
Simonavičiaus universiteto rektoriaus bei LVK Mokslo ir švietimo komisijos
pirmininko, šiuo metu Lietuvoje dar nėra vizijos ir juo labiau metodikos, kaip
formuoti sumanųjį regioną ir jį įgyvendinti praktiškai. Todėl mokslo, verslo ir
savivaldos bendradarbiavimas bei aktualių problemų išryškinimas – vienas iš
svarbiausių tikslų ne tik artimiausiam 2014-2020 m. ES finansavimo
laikotarpiui, bet ir regionų plėtrai nuo 2021 m.
„Šiuo metu vienintelis realus regionų raidos
kelias – regionų kultūrinės ir ekonominės tapatybės formavimas. Kultūrinė ir
net etnografinė tapatybė leidžia plėtoti efektyvias ir konkurencingas regionų
veiklas ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu. Istorinės šaknys yra regionų
konkurencinio išskirtinumo pagrindas, kuris sujungia šiuolaikines verslo,
įvaizdžio ir komunikacijos formas su naujausiomis technologijomis, jungdamas ne
tik kultūrinius, meninius ar kalbinius
aspektus, bet ir vietinį gyvenimo būdą, darbo ir bendravimo pobūdį, vartojimo
ypatumus, tradicinius verslus ar amatus į modernius kūrybinių industrijų,
technologinių ir socialinių inovacijų, integruotų paslaugų, turizmo ir kt.
veiklų pavidalus“, – sakė A.
Augustinaitis.
„Išmanus
miestas“ – pasaulinė tendencija
Informacijos ir komunikacijos technologijos yra
šiuolaikinio gyvenimo išraiška, nuo kurios priklauso gyvenimo kokybė ir
tolesnės plėtros galimybės. Be šiuolaikinių technologijų neįmanomi
kompleksiniai sprendimai ar integravimo modeliai, kurie jungia viešojo
administravimo, užimtumo, švietimo, kultūros, paslaugų, bendruomenių plėtros,
socialines, ekologines, rekreacines, ekonomines, rinkodaros ir kitas veiklas į
vieningą išmaniojo miesto sampratą.
Pasak Prof. A. Augustinaičio, tai tikrai yra
pasaulinė tendencija, artima tokioms regioninės plėtros formoms kaip mokslieji
ar žinių regionai, kaip „gyvenimo laboratorijos“ ar plėtros tinklai,
daugiasričiai klasteriai ir aljansai.
Ypač Šiaurės šalyse, JAV ir senosiose ES šalyse tokių regioninės plėtros
darinių formavimasis įsibėgėjo prieš tris dešimtmečius. Deja, Lietuvoje mes
turime tik keletą atskirų pasiekimų, tik pradedame apie tai plačiau diskutuoti
ir nukeliame šių problemų sprendimą į tolimesnę finansinę perspektyvą, nors tai
jau turėjo būti atlikta vakar.