Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pritaria Trišalės tarybos sudėties išplėtimui ir platesnio socialinių partnerių rato įtraukimui į Darbo kodekso svarstymą. Tokia pozicija buvo išsakyta susitikimo su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovais metu.
„Trišalė taryba, kuriai yra numatyta funkcija spręsti aktualius darbo ir socialinius klausimus, šiuo metu išlieka neskaidriai suformuota uždara organizacija, kuri neįsileidžia naujų narių. Per keletą metų mes nekartą kreipėmės dėl narystės, tačiau nepaisant to, kad Lietuvos verslo konfederacija yra didžiausius darbdavius vienijanti organizacija, mes ten vis dar neturime nė vieno atstovo, kai tuo tarpu kitos organizacijos delegavusios net po keletą. Jei mums bus užkirstas kelias skaidriai ir lygiateisiais pagrindais dalyvauti priimant sprendimus Trišalėje taryboje, jei jie atsiribos nuo gyvenimo diktuojamų pokyčių, mes šios tarybos sprendimus laikysime mūsų neįpareigojančiais ir socialinį dialogą vystysime tiesiogiai su Lietuvos žmonių demokratiškai išrinktu Seimu ir jo paskirta vyriausybe, aplenkdami Trišalę tarybą“, – susitikimo su Seimo pirmininku metu sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
LVK prezidentas pabrėžė, kad konfederacija atitinka visus Trišalės tarybos naujiems nariams suformuluotus reikalavimus dėl narių skaičiaus, tarptautiškumo, veiklos tęstinumo, administracinių pajėgumų ir kitus.
V. Pranckietis tikisi, kad Trišalė taryba įtrauks į narius daugiau darbdavių ir darbuotojų interesus atstovaujančių institucijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų. Pasak Pirmininko, toks Trišalės tarybos žingsnis taip pat įneštų daugiau skaidrumo ir aiškumo priimant sprendimus, reguliuosiančius darbdavio ir darbuotojo santykius. „Siūlau, kad pagal šį formatą dalyvautų daugiau atsakingų institucijų, kurios galėtų susitarti ir iki Seimo ateitų jau suderintos Darbo kodekso nuostatos“, – sakė Seimo Pirmininkas.
„Mes aktyviai prašome Trišalės tarybos neužsidaryti ir priimti naujus narius. Lietuvos verslo konfederacija aktyviai dalyvauja socialiniame dialoge, todėl labai svarbu, kad socialinio dialogo dalyviai pagaliau suprastų, jog trišalis formatas tai stalas, prie kurio susėda visi aktyvūs socialiniai partneriai. Tai nėra paveldima pozicija ir tikime, kad mąstymas palaipsniui keisis“, – sakė Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
LVK mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad Seime skubos tvarka priimami mokesčių įstatymų pasikeitimai, kurie, įsigalioję per dvi savaites nuo jų priėmimo, dažnai įneša daugiau sumaišties, nei naudos, o verslininkai patiria papildomą įtampą, bandydami spėti prie jų prisiderinti.
„Norėtume paprašyti Seimo laikytis mokesčių įstatymo priėmimo tvarkos ir naujus mokesčius priimti du kartus per metus, o nesinaudoti išimtimis, kurios galimos mokesčių pakeitimus priimant biudžeto svarstymo metu. Biudžeto svarstymo metu priimami mokesčių pakeitimai yra galimi tik labai išimtiniais atvejais, kai svarstomi išskirtinės svarbos ir neatidėliotini Valstybei klausimai. Verslui būtina ne tik turėti laiko išdiskutuoti siūlomus mokesčių pakeitimus, bet ir prisitaikyti prie jų. Versle reikia šiek tiek daugiau laiko nei savaitės ar dviejų, kad galėtų prisitaikyti prie naujų mokesčių pasikeitimų ir atitinkamai jiems pasirengti“, – sakė M. Dubnikovas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Statys Jakeliūnas patvirtino, kad mokesčių priėmimo tvarka yra įtvirtinta partijos rinkimų ir Vyriausybės programose, jos bus siekiama laikytis.
„Mokesčių pakeitimai, kurie buvo susiję su gyvybės draudimo mokestinių lengvatų susiaurinimu, buvo būtini, nes jos nebuvo naudingos nei gyventojams, nei Valstybei. Galima diskutuoti ar toks sprendimas buvo teisingas, aš sakyčiau, kad jis buvo kompromisinis“, – argumentavo S. Jakeliūnas.
„Suprantame, kad buvo valdžių keitimosi laikotarpis, biudžeto peržiūrėjimui stigo laiko. Gerai, kad dialogą suradome, tačiau visiems tai buvo didelis stresas. Tačiau dabar Seimo kadencijos pradžia ir laiko yra daug taigi, norėtųsi, kad ateityje tokių skubotų sprendimų būtų kuo mažiau“, – pastebėjo V. Sutkus.
LVK prezidentas išreiškė nerimą, kad vis dar vėluoja Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų įgyvendinimas.
„ES struktūrinės paramos panaudojimą būtina spartinti. Mes suprantame norą peržiūrėti buvusios valdžios pradėtus projektus, tačiau šis procesas neturėtų ilgai tęstis. Išvykstančių iš Lietuvos žmonių skaičius toliau auga, o tai, mūsų nuomone, susiję ir su sustojusiais struktūriniais projektais, pavyzdžiui, didelių infrastruktūros vystymo projektų nebuvo jau dvejus metus. Nėra projektų, nėra darbo ir žmonės išvyksta ieškoti uždarbio svetur“, – argumentavo V. Sutkus.
Susitikimo metu taip pat buvo aptarti lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai. Pasak Seimo Pirmininko, šalyje turi būti veiksmingi darbo su suinteresuotomis grupėmis formatai, kurie užkirstų kelią korupcijai, nepotizmui – veiksmams, darantiems poveikį politikų sprendimams.
„Esame gavę „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pasiūlymus, kaip vykdyti skaidrumo politiką, vertinti lobistinę veiklą ir ją viešinti. Aš pritariu, kad šalyje veiktų elektroninis lobistų registras, kuriame registruotųsi interesų turintys fiziniai ir juridiniai asmenys“, – sakė V. Pranckietis ir teigė, kad pavasario sesijai yra aktyviai ruošiamasi Lobistinės veiklos įstatymo priėmimui.
LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas pastebėjo, kad remiantis dabar siūlomomis Lobistinės veiklos įstatymo formuluotėmis, lobistais gali būti paversti visi fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie siekia bent kažkiek įtakoti įstatymų priėmimą. Esamas įstatymo projektas palieka nemažai spragų korupcijai ar nelegaliam įtakojimui, o skaidrią veiklą vykdančios, oficialiai veikiančios organizacijos būtų apkrautos bereikalinga biurokratine našta.
„Mes, kaip vieša organizacija, telkianti verslo bendruomenę, esame suinteresuoti, kad apie mūsų veiklą būtų plačiai žinoma, todėl viešai deklaruojame, su kuo susitinkame, kokius pasiūlymus teikiame, kokius argumentus išsakome. Viešai skelbiame savo veiklos ataskaitas, teikiamus pasiūlymus“, – pridūrė V. Sutkus.
„Registruoti lobistai yra mažiausiai pavojingi, nes jie viešai skelbia, su kuo ir apie ką diskutavo ir kam atstovauja. Turime galvoti, kaip padaryti, kad Seimo narių darbotvarkės taptų viešos, kur būtų deklaruoti susitikimai. Jei susitikimų metu aptariami įstatymų projektai, pateikti pasiūlymai turi būti viešai skelbiami. Daugiau klausimų kelia neformaliais asmeniniais ryšiais su Seimo nariais susiję neregistruoti lobistai, tačiau mes jau dirbame šia linkme“, – teigė V. Sinkevičius.
Susitikimo metu buvo susitarta organizuoti reguliarias konsultacijas, siekiant aptarti verslui ir įstatymų leidėjams aktualius klausimus.
