Energetikos
sektoriui 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu daugiausia lėšų planuojama
skirti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių plėtrai, viešųjų pastatų
atnaujinimui, šilumos tiekimo, skirstymo ir elektros perdavimo sistemų
modernizavimui bei mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtrai. Pasak
energetikos viceministro dr. Aleksandro Spruogio, visų numatytų projektų
tikslas – atpiginti šilumos kainą vartotojams.
„Daugumą priemonių jau
patvirtinome, tačiau kol kas sunkiausiai juda kietojo kuro katilų keitimas namų
ūkiuose, nes Europos Sąjunga neleidžia remti fizinių asmenų. Šiuo metu bandoma
surasti schemą, kaip būtų galima paremti šių katilų keitimą. Galėtume
finansuoti savivaldybes, tačiau tokiu atveju katilai bent jau kurį laiką
priklausytų ne gyventojams. Finansuoti 100 proc. negalėsime, taigi gyventojas
turės skirti ir savų lėšų. Kas norės investuoti į katilą, kuris jam
nepriklausys?“, – sakė viceministras susitikime su verslo atstovais.
Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad galima būtų pasinaudoti asbesto stogų
keitimo praktika, kai privatiems asmenims iš ES fondų taip pat padengiama dalis
išlaidų. Be to, yra nemažai sėkmingų užsienio šalių pavyzdžių. Verslininkai galėtų
padėti užvesti ministeriją ant kelio ir surastų būdą, kaip finansuoti privačius
ūkius.
Energetikos ministerijos
pateiktais duomenimis, kogeneracinių elektrinių statybai bus skirta 280,9 mln.
Didžiosioms – Vilniaus ir Kauno – elektrinėms modernizuoti numatyta 233 mln.
eurų, o mažos galios kogeneracinių elektrinių modernizavimui – 47,9 mln. eurų.
Į subsidijas galės pretenduoti Vilniaus ir Kauno elektrinių projektus
vystančios bendrovės, o į antrąją priemonę – įmonės, gaminančios ir tiekiančios
energiją į tinklus.
Viešųjų pastatų renovacija,
kuriai numatyta 94 mln. eurų, bus finansuojama iš naujai įsteigto Energijos
efektyvumo fondo. Šias lėšas administruos Viešųjų investicijų plėtros agentūra
(VIPA), kuri jau per mėnesio laikotarpį turėtų patvirtinti priemones, o
sutartis su rangovais planuojama pasirašyti dar šiemet. Finansavimas vyks nauju
būdu – pagal grąžinamąją subsidiją. Kaip ji bus teikiama, dar bus rengiamos
gairės.
Elektros sektoriuje
investicijos bus skiriamos dvejomis kryptimis – elektros perdavimo sistemos bei
elektros skirstymo sistemos modernizavimui bei plėtrai. Tam numatyta beveik 89
mln. eurų. Planuojama, kad sutartys su tinklų perdavimo sistemos operatoriumi
ir skirstymo operatoriais bus pasirašytos 2016 m. antrą ketvirtį.
Gamtinių dujų sektoriaus
paramos biudžete – per 70 mln eurų. Analogiškai elektros sektoriaus
finansavimui – bus remiamas gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir
plėtra (53 mln. eurų) ir skirstymo sistemos modernizavimas bei plėtra (17,5
mln. eurų). Finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija.
Gatvių apšvietimui planuojama
skirti 14,5 mln. Nors suma santykinai nedidelė, manoma, kad sugrįžusios lėšos
leis investuoti į naujus projektus. Į šią paramą galės pretenduoti miestų
savivaldybės, energijos taupymo paslaugų teikėjai (ESCO įmonės).
Senų susidėvėjusių biokuro
katilų keitimui efektyvesniais katilais namų ūkiuose numatyta 10 mln. eurų.
