Jaunimo nedarbo lygiui šoktelėjus iki rekordinių aukštumų reikia peržiūrėti šalies švietimo sistemos efektyvumą. Pastaruoju metu specialistai rengiami neatsižvelgiant į verslo poreikius. Dažnai aukštąsias mokyklas baigusiems žmonėms trūksta profesinių įgūdžių ir jie negali konkuruoti darbo rinkoje. Tokia aktualija diskutuota Lietuvos verslo konfederacijos susitikime su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovais.
LR Seimo narys Jaroslav Narkevič akcentavo, kad verta grįžti prie profesinio ugdymo sistemos, nes nėra būtina, kad kiekviena biuro administratorė įmonėje turėtų aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių aukštojo išsilavinimo neturintys asmenys nėra laikomi antrarūšiais piliečiais, kaip tai yra Lietuvoje. „Paprastos specialybės, kurioms pakanka profesinio išsilavinimo daugumoje vakarų šalių laikomos garbingomis ir reikalingomis. Gerų įvairaus amato specialistų trūksta ir Lietuvoje, bet tarp jaunuolių vis dar vyrauja nuomonė, kad geriau baigti aukštąją mokyklą ir tapti vadybininku nei mokytis amato profesinėje mokykloje“, – sako V. Sutkus.
Susitikimo metu aptarta ir mokestinė sistema. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai akcentavo savo programoje numatysiantys mokesčių diferencijavimą, siūlysiantys mažinti PVM tarifą iki 9 proc. pirmo būtinumo prekėm. Kalbėdami apie valstybės ir savivaldybių valdomas įmones LLRA atstovai laikėsi pozicijos, kad tokios įmonės gali veikti tik tol, kol ta veikla neužsiima privatus verslas. Atsiradus susidomėjimui iš verslo pusės, šios įmonės turi būti privatizuotos.
Abi susitikime dalyvavusios pusės pritarė, kad labai svarbu subalansuoti tarptautinius santykius su artimiausiais kaimynais. Tuo itin suinteresuotas verslas, nes Lietuva kol kas neišnaudoja visų verslo galimybių, ypač krovinių pervežimo, tranzito srityje, su artimiausiais kaimynais. Lenkų rinkimų akcijos atstovai paminėjo, kad ankščiau į Lietuvą plūdę gausūs lenkų piligrimų srautai šiemet sumažėjo 50 proc. Dėl įtampos dvišaliuose santykiuose lenkų turistai mieliau renkasi apsistoti Rygoje nei Vilniuje, dėl ko Lietuva netenka reikšmingos dalies pajamų iš turizmo paslaugų.
