„Neefektyvi aukštojo
mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi
studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti vieno
ar kito miesto savivertę kelianti infrastruktūros dalis, jie turi užtikrinti
naujų idėjų generavimą, inovacijų kūrimą ir Lietuvos konkurencingumo
pasaulinėje rinkoje kėlimą“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Organizacija vertina
dabar veikiančią 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12
valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklą kaip netenkinančią tiek verslo,
tiek visos visuomenės poreikių. Perteklinės infrastruktūros ir
besidubliuojančių studijų programų apjungimas, anot verslo atstovų, leistų
efektyviau panaudoti turimas lėšas, pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas
kvalifikuotiems profesionalams bei apskritai pagerintų aukštojo mokslo kokybę
Lietuvoje.
„Siekiant sutelkti
aukštųjų mokyklų potencialą, Lietuvoje turi likti du universalūs universitetai
– Vilniuje ir Kaune. Profilinius universitetus – technologijų ar sveikatos
mokslų – dėl konkurencinių sąlygų palikti taip pat netikslinga. Išimtį galima
daryti tik specializuotoms sektorinėms aukštosioms mokykloms, pavyzdžiui, Jono
Žemaičio karo akademijai ar menų akademijai“, – mano V. Sutkus.
Jo teigimu, norint
reformuoti aukštojo mokslo sistemą taip, jog ji iš tiesų pakeistų šalies veidą,
būtina atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius bei sudaryti palankesnes
sąlygas atsirasti ekspertams sričių, kuriose jų trūksta jau ne vienerius metus.
„Šiuo metu veikianti
sistema sukūrė tokią situaciją, jog Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas
yra kone bevertis. Jau daugybę metų jaučiame informacinių technologijų
specialistų poreikį – tai, jog jų reikės, buvo akivaizdu dar prieš poreikiui
atsirandant – bet problema niekaip neišsprendžiama. Kol kas universitetai
mieliau ugdo socialinius darbuotojus ar vadybininkus ir kasmet sukuria šimtus
bedarbių“, – aiškino V. Sutkus.
Vienas iš LVK pateiktų
pasiūlymų ragina finansuoti universitetus, atsižvelgiant į studentų
įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius po studijų. Vertinant šį rodiklį kartu
su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose siūloma sukurti reguliariai
peržiūrimą ir keičiamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai
reikalingus ekspertus.
Dar viena lietuviško
diplomo vertę smukdanti problema – dėl demografinės situacijos sumažėjusių
studentų srautų, aukštosios mokyklos priima studijuoti studentus su itin žemais
stojamaisiais balais. LVK nuomone, studijuoti universitete turi tik gerai
studijoms pasirengę abiturientai.
„Minimalus stojamasis
balas turėtų būti pakeltas iki 4. Tokiu būdu būtų atrenkami tik gabiausi ir
labiausiai mokytis motyvuoti studentai“, – sako LVK prezidentas. Tačiau, jo
teigimu, aukšti reikalavimai turi būti taikomi ne tik būsimiems studentams, bet
ir patiems universitetams.
„Manome, kad aukštojo
mokslo reformos sėkmė priklausys nuo kriterijų, kuriuos aukštosios mokyklos
privalės įgyvendinti. Vienas jų – Lietuvos aukštųjų mokyklų vieta
tarptautiniuose reitinguose. Aukštojo mokslo reformą galėsime laikyti sėkminga,
jei du šalies universitetai pateks tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų
mokyklų“, – sako V. Sutkus.
