Nors šalies
verslininkai veiklos perspektyvas vertina šviesiau nei prieš metus, ir čia
matyti dviejų Lietuvų atotrūkis: didmiesčių įmonėms demonstruojant optimizmą,
mažesnių miestų bei gyvenviečių verslininkai savo veiklos padangėje įžvelgia
kur kas daugiau tamsių debesų. Tai atskleidė verslo nuotaikų ir pasitikėjimo
tyrimas „Citadele Index“.
Tyrimo duomenimis, optimistiškiausios nuotaikos vyrauja
didmiesčiuose. Juose veikiančių įmonių vadovų pasitikėjimo indeksas yra
aukščiau optimizmą žyminčios 50 punktų ribos: Vilniuje jis siekia 52,42,
kituose keturiuose didmiesčiuose – 50,8 punkto. O likusioje Lietuvos dalyje šio
indekso vertė liko pesimizmo zonoje: miestuose ji siekė 48,73, kaimiškose
teritorijose – 49,06 punkto.
„Sparčiausias eksporto augimas visoje ES ir padidėjęs namų
ūkių vartojimas kilstelėjo bendrą Lietuvos įmonių optimizmą. Nenuostabu, kad
optimistiškiausias nuotaikas demonstruoja didžiuosiuose šalies miestuose
veikiančios įmonės. Būtent didmiesčiuose įsikūrę daugiausia eksportuotojų, o ir
vidaus rinkoje veikiančios įmonės čia patiria mažesnį neigiamą gyventojų
emigracijos ir senėjimo poveikį“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir
vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Pasak „Citadele“ ekspertės, atotrūkis tarp miestų ir
provincijos įmonių atsispindi ir vertinant ne tik bendras veiklos perspektyvas,
bet ir finansinius rodiklius bei personalo plėtrą. Didžioji dalis miestuose
veikiančių įmonių vadovų tyrimo metu teigė, jog per artimiausią pusmetį
darbuotojų skaičius augs, o kaimo verslininkų dauguma prognozavo priešingas
tendencijas.
Įmonių finansinės situacijos vertinimo rodiklis Vilniuje
siekia 52,22, kituose didmiesčiuose – 50,47, o likusiuose miestuose – 47,32,
gyvenvietėse ir kaimuose – 45,29 punkto. Įmonių pelningumo vertinimo indeksas
Vilniuje ir kituose didmiesčiuose siekia atitinkamai 51,07 ir 49,73 punkto,
likusiuose miestuose ir gyvenvietėse bei kaimuose – atitinkamai 46,27 ir 47,09
punkto.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus
teigimu, mažinti atskirtį tarp didmiesčių ir kitų regionų įmonių padėtų
investicijos – tiek užsienio, tiek vietos, tiek ES struktūrinių fondų lėšos.
„Nors vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka beveik
5000 eurų tiesioginių užsienio investicijų, tačiau kone pusėje savivaldybių ši
suma nesiekia ir 500 eurų. Tai kelia nerimą, todėl, siekiant gerinti gyvenimą
regionuose, investicijų pritraukimu į regionus turėtų užsiimti tiek vietos,
tiek centrinė valdžia. Sparčiau į atokesnes teritorijas turėtų būti
investuojamos ir ES fondų lėšos. Visgi optimizmo įkvepia Vyriausybės pagaliau
patvirtintas sprendimas įtraukti verslo asociacijų atstovus į regionų plėtros
tarybas. Neabejoju, kad dalyvaujant verslo atstovams, regionų plėtros tarybos
prioritetą skirs projektams, leidžiantiems pritraukti investicijų, turintiems
didžiausią ekonominį potencialą bei kuriantiems darbo vietas“, – sako V.
Sutkus.
„Citadele Index“ duomenimis, bendras Lietuvos verslininkų
pasitikėjimo indeksas per metus padidėjo 1,53 punkto iki 50,81, viršydamas
optimizmo ribą žyminčius 50 punktų.
