Gerbiamas ministre, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento pertvarka sukėlė nemažai atgarsių tiek tarp pasaulio lietuvių, tiek Lietuvos viešojoje erdvėje. Dabar tarsi visas santykių su ne Lietuvoje gyvenančiais lietuviais svoris tenka Užsienio reikalų ministerijai?
Pirmiausia noriu pabrėžti, kad į valstybės santykius su užsienio lietuviais neturėtų būti žvelgiama per kažkurios vienos valstybės institucijos veiklos prizmę. Po visą pasaulį pasklidusios tautos ryšių stiprinimas – egzistencinės reikšmės klausimas ir nacionalinės svarbos uždavinys, kuris gali būti sėkmingai realizuotas tik glaudžiai bendradarbiaujant visoms valstybės institucijoms ir užsienio lietuvių organizacijomis, į valstybinės santykių su užsienio lietuviais politikos lauką įtraukiant šalies visuomenines organizacijas ir pasitelkiant akademinę bendruomenę.
Siekdami kokybinio šuolio Lietuvos ir jos diasporos santykiuose, turime suvokti, kad esame diasporinė valstybė ir kad tokia visuomet buvome.
Todėl ir savo mąstyseną, ir veiksmus turime modeliuoti vadovaudamiesi logika, jog nesvarbu, kad ir kur gyventume, galime įsitraukti į Lietuvos gyvenimą. Tam, žinoma, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos. Šiuo principu vadovaudamiesi ir dirbame.
Kalbant apie sąlygas. Užsienio reikalų ministerija buvo paskelbusi viešai svarstyti „Globalios Lietuvos“ kūrimo strategijos projektą. Kodėl reikia šios strategijos? Ko iš jos tikimasi?
Esu įsitikinęs, jog mūsų bendradarbiavimo potencialas mokslo, verslo, meno ir daugelyje kitų sričių nėra išnaudojamas, todėl šią situaciją ir siekiame keisti. „Globalios Lietuvos“ kūrimo strategija – žingsnis šia linkme.
„Globali Lietuva“ – lietuvių tautos dalies užsienyje ir Lietuvos valstybės ryšio, pagrįsto pagarba ir partneryste, išlaikymo strateginis planas. Jo tikslas – šiuolaikiniame globaliame pasaulyje sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę ir užsienio lietuviams įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, prisidėti prie Lietuvos gerovės, pažangos ir nacionalinių interesų plėtros.
Be abejo, yra ir visada bus skeptikų, kurie sakys, jog jokių strategijų apskritai nereikia, kad tai dar viena biurokratų užgaida, skirta savo egzistencijai pateisinti. Žinoma, atmesti a priori yra paprasčiausia. Todėl kiekvienam kritiškai nusiteikusiam buvo sudaryta galimybė pateikti pasiūlymų dėl strategijos projekto, taip pat ir numatyti savo vaidmenį ją įgyvendinant.
Vieša diskusija dėl „Globalios Lietuvos“, kurios metu sulaukėme daugiau nei 200 pasiūlymų iš įvairiose pasaulio valstybėse gyvenančių tautiečių nuo Australijos iki Šiaurės Amerikos, vyko, ir aš dėl to džiaugiuosi, nes – tai vienintelis teisingas kelias, siekiant, kad kuriama strategija taptų gyvu, o ne tik dar vienu į stalčius atgulsiančiu dokumentu. Suvokiame, kad dokumentas, net jeigu ir labai gražiai surašytas, netaps funkcionuojančiu mechanizmu, jeigu į jo kūrimą neįsitrauks tie, kam jis taikomas.
Norime, kad rastųsi vis daugiau konkrečių veiksmų ir konkrečių bendradarbiavimo su užsienio lietuviais projektų. Todėl kviečiu į šį dokumentą pasižiūrėti kaip į galimybę, kaip į susitarimą, kaip į savotišką kontraktą, kuriuo toliau grįsime tarpusavio santykius.
Kokių galėtumėte pateikti sėkmingo Lietuvos valstybės institucijų ir užsienio lietuvių bendradarbiavimo pavyzdžių pastaraisiais metais?
Vienas sėkmingiausių pastarojo meto bendradarbiavimo su diaspora projektų, kurį įgyvendinti padeda ir finansiškai iš dalies remia Užsienio reikalų ministerija, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF). Šį projektą įgyvendina Lietuvos verslo konfederacija „ICC Lietuva“, prie jo įgyvendinimo prisideda taip pat kitos valstybės institucijos ir privataus sektoriaus įmonės. PLEF padėjo sujungti pasaulio lietuvių ekonomikos lyderius, kurie per šį projektą užmezgė naudingus tarpusavio ryšius, pradėjo plėtoti bendrus projektus ir įsitraukė į Lietuvos ekonominį gyvenimą. Pernai po 17 metų pertraukos Lietuvoje vykęs PLEF sutraukė daugiau kaip 300 dalyvių, kurių indentifikavimo procese aktyviai dalyvavo ir mūsų diplomatinės atstovybės užsienyje ir kurie užmezgė vertingus tarpusavio ryšius, dalis jų jau peraugo ir į konkrečius susitarimus. Pavyzdžiui, Lietuvos tekstilės kompanijų atstovai PLEF užmezgė ryšius su Nyderlanduose gyvenančiais mūsų tautiečiais, kurie kartu su mūsų ambasada Nyderlanduose padėjo Lietuvos tekstilininkams „įeiti“ į šią rinką, į kurią nesėkmingai buvo bandoma patekti daugelį metų. PLEF užsimezgė ir Lietuvos aukštųjų technologijų kompanijų bendradarbiavimas su Brazilijos partneriais.
Šių metų birželio mėnesį per Londone vykusią PLEF konferenciją Lietuvos vardas skambėjo tarptautinėje pasaulio žiniasklaidoje, tokioje kaip Wall Street Journal, Financial Times, CNBC. Tai iš tiesų neįkainojamas Lietuvos pristatymas viename svarbiausių pasaulio finansų centrų, kuriame, beje, bendrai lietuviškai veiklai buriasi finansų institucijose dirbantys mūsų tautiečiai. Jie taip pat svariai prisidėjo prie to, kad ši konferencija vyktų Londone.
Naudodamasis proga, noriu padėkoti pagrindiniam PLEF organizatoriui Lietuvos verslo konfederacijai „ICC Lietuva“ ir pasidžiaugti mūsų prasmingu bendradarbiavimu įgyvendinant šį ir kitus projektus.
Taip pat noriu pažymėti Amerikos lietuvių ekonominės plėtros patarėjų tarybos veiklą, skirtą panaudoti Amerikos lietuvių verslo potencialą, kontaktus ir sukauptas žinias skatinant Lietuvos ūkio plėtrą, plečiant dvišalius Lietuvos ir JAV verslo ryšius.
JAV lietuvių bendruomenės organizuojama Lietuvių išeivijos studentų stažuočių programa, pagal kurią atlikti profesinės praktikos į Lietuvą atvyksta vis daugiau pasaulio lietuvių jaunimo ir prie kurios įgyvendinimo prisideda Užsienio reikalų ministerija, sudaro puikią galimybę jiems pajusti sąlytį su Lietuvos sociokultūrine aplinka, patobulinti lietuvių kalbos žinias.
Šių metų vasarą nemaža dalis stažuočių programos dalyvių savanoriškai dirbo tremtinių globos namuose, Lietuvos sveikatos įstaigose. Tai tikrai prasminga ir kilnu. Ir tikrai ne mažiau prasminga, kad pasaulio lietuvių jaunimas, atvykdamas į Lietuvą, dalijasi savanorystės tradicija, kuri jų gyvenamuosiuose kraštuose, tokiuose kaip JAV ir Kanada, turi labai gilias šaknis ir kurios mums čia, Lietuvoje, vis dar labai trūksta. Noriu pabrėžti, kad tokie kilnūs ir prasmingi projektai būtų sunkiai įgyvendinami be tokių visuomenininkų, kaip savo gyvenimą bendruomeniškumo puoselėjimui paskyrusi, tačiau mus šiemet palikusi Lietuvių išeivijos studentų stažuočių programos įkūrėja ir direktorė a. a. Birutė Bublienė. Sveikintina ir prasminga, kad jos pradėtus darbus planuojama tęsti.
Svarbu ir toliau siekti, kad stažuočių programose dalyvautų kuo daugiau jaunų žmonių, nes jos yra vienas iš veiksmingiausių būdų užsienio lietuviams įsitraukti į šalies gyvenimą.
Gražiu bendros lietuviškos veiklos pavyzdžiu galime laikyti Jungtinėje Karalystėje besiburiantį lietuvių jaunimą, kuris aktyviai įsitraukia į bendrus su Lietuva jaunimo projektus. Žinant, kiek Lietuvos jaunuolių vyksta studijuoti į Jungtinę Karalystę, labai svarbu, kad jie kuria savo bendruomeniškumo tradicijas ir siekia išlaikyti nuolatinį sąlytį su Lietuva. Ypač sveikinu Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos vykdomus projektus, kuriuos įgyvendinant Jungtinėje Karalystėje studijuojančiam mūsų jaunimui yra sudaroma galimybė profesinę praktiką atlikti Lietuvos įmonėse.
Tai tik keletas sėkmingai įgyvendinamų iniciatyvų. Jų būtų galima išvardyti ir daugiau.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė užsienio lietuvių organizacijų 2011 metų projektų atranką. Kokie finansinės paramos skyrimo prioritetai?
Aš dar kartą kviesčiau visus patirties, tikėjimo ir stiprybės semtis iš Antrojo pasaulinio karo metais į Vakarus pasitraukusių mūsų tautiečių, kurie, vedami Tėvynės meilės, bendruomeniškumo dvasios ir pilietiškumo, telkė lietuvių bendruomenes, steigė lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, lietuvišką žiniasklaidą.
Parama lituanistiniam švietimui, kuris yra kertinis dėmuo tautinio tapatumo išsaugojimo užsienyje procese, – vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Siekiame, kad rastųsi vis daugiau sąlyčio taškų, siejančių lituanistinį švietimą ir Lietuvos švietimo sistemą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija nuosekliai remia savaitgalines mokyklas. Kaip vieną praktinių to išraiškų norėčiau paminėti šių metų lapkritį organizuojamą lituanistinio švietimo seminarą, į kurį kviečiame lituanistinių mokyklų mokytojus iš 29 valstybių. Be to, 7 užsienio valstybėse veikiančiose 35 švietimo ir kultūros įstaigose dirbantiems 49 mokytojams ir kultūros darbuotojams net ir šiomis sunkmečio sąlygomis mokame atlygį už jų teikiamas paslaugas. Taip pat pagal išgales aprūpiname savaitgalines mokyklas mokymo priemonėmis, ieškome kitų formų jų veiklai skatinti.
Tačiau negalime pamiršti sudėtingos mūsų šalies ekonominės padėties ir su tuo susijusių finansinės paramos užsienio lietuviams galimybių. Prioritetą teikiame toms lietuvių bendruomenėms, kurioms labiausiai reikia finansinės paramos, t.y. Rytuose. Žinoma, pagal išgales ir toliau remsime užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimui skirtas veiklas, užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų veiklą, lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą. Kartu ir toliau skatinsime užsienio lietuvių bendruomeniškumą ir visuomeniškumą, kuris yra visos lietuviškos veiklos užsienyje pagrindas.
Pasaulio lietuvių bendruomenė reiškė nuogąstavimų, kad Užsienio reikalų ministerijai perėmus kuruoti užsienio lietuvių reikalus diplomatinės atstovybės pradės daryti įtaką užsienio lietuvių bendruomenių veiklai. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
Bendruomenė – gyvas socialinis organizmas, jos veiklos variklis – iniciatyva, o pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi – visuomeniškumas. Būtų labai blogai, jeigu ambasadoms tektų kištis į lietuvių bendruomenių veiklą. Valstybės institucijų santykis su jomis turi būti grindžiamas abipuse pagarba, bendro tikslo supratimu ir jo siekimu bendromis jėgomis.
Esame nedidelė tauta, todėl turime dirbti susitelkę. Tai liečia tiek užsienio lietuvių bendruomenių lyderius, tiek ir Lietuvos pareigūnus, kad ir kur jie dirbtų, kad ir kokias pareigas eitų.
Baigdamas norėčiau pažymėti, kad Užsienio reikalų ministerija savo veikloje nuosekliai vadovaujasi nuostata, kad būtina kurti ir puoselėti partneriškus valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykius, pagrįstus suvokimu, kad esame viena tauta ir nepriklausomai nuo to, kur gyvename, turime stiprinti ir plėtoti tarpusavio ryšius, išlaikyti lietuvybę ir dalyvauti kuriant Lietuvos gerovę.
