Jau ne
pirma Vyriausybė kuria planus išvalyti valstybės biurokratinį aparatą,
sutaupyti lėšų tarnybų išlaikymui ir palengvinti valstybės kontrolės naštą
verslui. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus,
Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų pradėtas ir Konsolidavimo komisijos tęsiamas
darbas jau duoda vaisių.
Ūkio ministerijos pažadai dar šiemet pradėti
pirmuosius įstaigų sujungimo ar panaikinimo darbus buvo pagrįsti ir verslo įmones
kontroliuojančių valstybės institucijų konsolidavimo planas jau pradedamas
įgyvendinti. Vyriausybė išleido nutarimą reorganizuoti Valstybinę ne maisto
produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, šias funkcijas perleidžiant
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
„Valstybės biurokratinio aparato mažinimas –
svarbus žingsnis, vengiant Graikijos likimo. Verta pažymėti, jog viena iš
Graikijos bėdų – pataikavimas partijų rėmėjams, įdarbinant žmones į viešąjį
sektorių. Pagal viešajame sektoriuje dirbančiųjų ir visų Lietuvos dirbančiųjų
santykį esame panašioje padėtyje kaip Graikija. Be to, valstybės tarnautojų per
10 metų padaugėjo nuo 18 tūkst. iki 28 tūkst., kai tuo tarpu dėl emigracijos
gyventojų šalyje mažėja.
Biurokratijos mažinimas duos realios naudos:
valstybei pigiau kainuos administruoti viešąsias paslaugas, verslui sumažės
administravimo kaštai – sumažės formalizuotų kontrolės procedūrų, verslininkai
galės dirbti produktyviau ir daugiau laiko skirti savo tiesioginei veiklai.
Vyriausybė planuoja sutaupytas lėšas skirti specialistų kompetencijų kėlimui,
taigi tikėtina, kad verslo aptarnavimo kokybė ilgainiui gerės. Šią iniciatyvą
verslas ypatingai vertina ir jai pritaria“, – sakė V. Sutkus, kuris yra ir
Vyriausybės sudarytos Konsolidavimo komisijos narys.
Pasak V. Sutkaus, konsolidavimo procesai iki
šiol gana sunkiai skynėsi kelią, o komisijos buvo vadinamos popierinėmis,
kurioms nieko svarbesnio nuveikti nepavyko. To priežastis – ne tiek komisijų
neveiklumas, kiek šio proceso priešininkų veiksmai. Tai kai kurių politikų
palaikomi savo kėdžių įsikibę valdininkai, kurie, siekdami išlikti savo kėdėse,
stveriasi nepagrįstų argumentų, tokių kaip tariamai didelė naujų teisės aktų
parengimo ir įgyvendinimo kaina ar pačių biurokratinių institucijų veiklos
unikalumas.
Oponentai taip pat dažnai bando įvelti komisijų
narius į biurokratines pinkles, aiškindami, kad vienos ar kitos priežiūros
institucijos būtinai reikia, nes neva to reikalauja Europos Sąjunga. Kitas
nepagrįstas argumentas – kad naujų teisės aktų rengimas bei priėmimas ir
funkcijų kitoms institucijoms perleidimas kainuos per brangiai. Išties, teisės
aktai nėra problema – jų kūrimas yra tiesioginis valstybės institucijų darbas,
o biurokratijos veiklos optimizavimas greitai atsipirks.
Darbuotojų atleidimas bus neišvengiamas, tačiau
jis neturėtų būti didesnis nei 10 proc. Užsienio patirtis rodo, kad tai nėra
didelė problema, nes dalis darbuotojų užima kitas pozicijas valstybės
tarnyboje, kiti persikvalifikuoja, na, o likusiems, pagal įstatymą, yra
užtikrinamos išeitinės kompensacijos. Darbuotojų perkvalifikavimas ir
kompensacijos valstybei nemažai kainuoja, tačiau tai atsiperka.
Konsoliduojamų institucijų sąrašas nėra iš
piršto laužtas. Jis buvo sudarytas pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, kurie
atliko įmonių veiklos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijų peržiūrą ir
parengė šį planą.
Anot V. Sutkaus, teigiamą poslinkį
konsolidavimo procese lėmė Vyriausybės sprendimas į Konsolidavimo komisiją
įtraukti ir verslo atstovus. Verslas tiesiogiai patiria, kaip realiame gyvenime
veikia įvairios valstybės tarnybos. Verslo atstovų dalyvavimas leido pateikti
svarių argumentų ir duoti atkirtį biurokratams.
Dar pavasarį Ūkio ministerija skelbė, kad į
konsolidavimo procesą yra įtrauktos 59 ūkio subjektų priežiūrą vykdančios
institucijos. Įgyvendinus konsolidavimo planus, priežiūros institucijų skaičius
sumažės 25 biudžetinėmis įstaigomis, 14-oje priežiūros institucijų bus
atsisakyta besidubliuojančių ir neefektyviai vykdomų funkcijų jas paskirstant kitoms
priežiūros institucijoms.
