Energetikos ministerija kažkodėl skubotai siekia
patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020
metų programą. Joje investicijų plėtra valstybinėse bendrovėse yra numatyta
aiškiai, o apie privatų atsinaujinančios energetikos verslą – pamirštama,
išskyrus kelis teiginius, kurie nenumato jokių įgyvendinimo mechanizmų ir
finansavimo.
Proteguojamos biomasės elektrinės
Programoje numatyti
elektros energijos gamybos sektoriaus tikslai pagrįsti vien tik valstybinių
įmonių kogeneracinių elektrinių
projektais, finansuojamais iš ES struktūrinės paramos lėšų. Apie kitus
projektus teigiama tik tiek, kad „galėtų būti remiama ir tolimesnė vėjo
elektrinių sausumoje plėtra“.
Vyrauja nuostata, kad
elektros energijos gamyba biomasės kogeneracinėse elektrinėse yra pats
efektyviausias energijos generavimo būdas. Kokiais tyrimais tai paremta?
Atlikus išsamią analizę ir įvertinus visus socialinius, ekonominius ir ypač
aplinkosaugos aspektus, elektros energijos gamyba kitais atsinaujinančios
energijos būdais gali pasirodyti ir efektyvesnė, ir pigesnė.
Tendencija yra aiški –
prioritetus siekiama suteikti būtent valstybės investicijoms į valstybines
energetikos bendroves. Turėtų būti išlaikytas lygiavertiškumo principas –
aiškiai ir pagrįstai numatyti konkretūs uždaviniai ir paramos lėšos visų rūšių
atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Vežimas statomas prieš arklį
Bandymas patvirtinti šią
programą yra tarsi „vežimo statymas prieš arklį“. Programa yra poįstatyminio
lygio, įstatymų leidėjo valią įgyvendinantis ir detalizuojantis teisės aktas.
Pirminis dokumentas – Energetikos ministerijos rengiama ir Lietuvos Respublikos
Seimo tvirtinama Nacionalinė energetikos strategija, kuri kol kas yra
užstrigusi. Ji turėjo būti pateikta
rugpjūtį, tačiau dabar žadama, kad bus paruošta tik kovą.
Nacionalinėje strategijoje
turi būti įvertinti visi ekonominiai aspektai, generuojama kiekvieno energijos
šaltinio nauda verslui, visuomenei, mokesčių surinkimui. Programa yra rengiama
neįvertinus šių kertinių dalykų. Seimas bus pastatytas prieš faktą ir turės
strategiją pritaikyti prie žemesnės galios teisės akto. Taigi, poįstatyminio teisės
akto priėmimas turėtų būti sustabdytas.
Programoje taip pat nėra
kalbama apie teisinės bazės sukūrimą, ten, kur tai yra ypač aktualu – vėjo
elektrinių statybai jūroje, biometano gamybai ir kt.
Neįvykdys ES reikalavimų
2015 m. balandį
Vyriausybės strateginis komitetas patvirtino, kad 2020 metais 10 proc. šalies
transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių turi sudaryti
atsinaujinantys energijos ištekliai. Tačiau šiuo metu Energetikos ministerijos
rengiamoje ir derinamoje Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros 2016-2020 metų programoje, skirtingai nei Strateginio komiteto
sprendime, numatoma, kad biokuro sunaudojimas, maišant jį į degalus, pasieks 7
proc., o biodujų (biometano) bus naudojama – 1 proc. Iš viso – 8 procentai, o
ne 10.
Paprastai tariant, visas
Energetikos ministerijos dėmesys ir parama atiduodama elektros gamybai, deginant kietą biokurą ir atliekas
kogeneracinėse elektrinėse, o transporto taršai miestuose mažinti sprendimų ieškoti nesiūloma, nes, kaip
teigiama projekte, iki 2020 m. liko per mažai laiko.
Pagal 2009 metų ES
direktyvą valstybėms narėms keliamas tikslas iki 2020-ųjų pasiekti 20 proc.
energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat siekiama, kad 10 proc.
energijos susisiekimo sektoriuje būtų taip pat iš atsinaujinančių išteklių.