Lietuva pasiuntė aiškią žinią investuotojams – mes
pasirengę kurti naujas darbo vietas ir verslui užtikrinti ne prastesnes
sąlygas, nei kitose šalyse. Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriose
numatytos lankstesnės darbo sutartys ir jų formos, paprastesnė priėmimo ir
atleidimo iš darbo tvarka. Svarbiausia, neliko sovietmečiu dvelkiančių
nuostatų.
„Naująjį darbo kodeksą reikėtų vertinti kur kas platesniame
kontekste nei vien kaip darbdavio ir darbuotojo santykius. Turime galvoti apie
šalies ekonominę plėtrą, naujas darbo vietas, verslą, nuo kurio priklauso visos
šalies perspektyvos.
Tikiu, kad kitąmet Pasaulio ekonomikos forumo reitinge
pasivysime Estiją ir pagal darbo santykių lankstumą būsime nebe antrame
šimtuke, kaip dabar, o antrame dešimtuke. Tai, savo ruožtu, padės pritraukti
užsienio investuotojų“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas
Sutkus.
Naujasis darbo kodeksas padės pasirūpinti šalies gyventojų
gerove dėl sumažėjusio nedarbo, leis lanksčiau planuoti darbo laiką ir karjerą,
veiklą derinti su šeima ir laisvalaikiu, galiausiai, daugiau uždirbti.
Į darbo kodeksą įtrauktos naujos terminuotosios ir
projektinės sutartys neterminuoto pobūdžio darbui, bei vadinamieji „nulinių
valandų“ kontraktai paskatins darbdavius įdarbinti žmonės ir tuomet, kai
darbuotojų reikia tik laikinai, vienam projektui, tad daugiau žmonių galės
užsidirbti.
Iki šiol terminuotos sutartys Lietuvoje sudarė mažiau nei 3
proc. visų darbo sutarčių ir tai buvo vienas mažiausių rodiklių ES. Tuo tarpu
Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad tokios sutartys efektyviai sprendžia
jaunimo nedarbo problemą ir padeda jiems po studijų įžengti į darbo rinką.
Taip pat numatyta galimybė dirbti daugiau viršvalandžių, o
tai darbuotojams bus papildoma galimybė padidinti pajamas. Beje, už
viršvalandžius darbuotojas galės gauti ir papildomų poilsio dienų.
Seimas sumažino ir darbuotojų atleidimo sąnaudas. Nuo šiol
įspėti apie atleidimą ilgiau nei metus dirbantį darbuotoją bus galima prieš
mėnesį, o išeitinė kompensacija sieks dviejų mėnesių atlyginimą.
Be to, po „SoDros“ sparnu kuriamas ilgalaikio darbo išmokų
fondas darbuotojams, kurie vienoje įmonėje praleido daugiau nei 5 metus ir turi
sunkumų susirasti naują darbą.
„Kiekvienas darbdavys nori pasirinkti tinkamiausius
darbuotojus, o ištikus sunkumams turėti daugiau laisvės mažinti sąnaudas, taip
pat ir išlaidas darbo jėgai. Jeigu tokios galimybės yra, kuriama daugiau darbo
vietų ir verslas auga greičiau. Iki šiol tai buvo įmonių plėtros stabdis ir,
kaip parodė patirtis, negalėdamos lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių
rinkos sąlygų kai kurios bendrovės buvo priverstos užsidaryti“, – sako V.
Sutkus.
Anot jo, nuo šiol darbuotojai su darbdaviais galės
lanksčiau suderinti sutarties sąlygas, taip pat didesnę reikšmę įgyja
kolektyvinės sutartys, kuriose leidžiama susitarti dėl, pavyzdžiui, ilgesnių
atostogų, viršvalandžių.
„Verslo ir darbuotojų portretas Lietuvoje keičiasi. Darbo
kodeksas iš tiesų sulaukė daug diskusijų, jo rengimas ir svarstymas užtruko
kone metus. Tai rodo, koks svarbus šis dokumentas yra visuomenei. Džiaugiamės,
kad politikai nusprendė permainų nebeatidėlioti ateičiai, o ryžtingai priėmė
sprendimą, kuris atitinka šį laikmetį ir neabejotinai turės įtakos verslo
perspektyvoms ir ekonomikos plėtrai Lietuvoje“, – teigia V. Sutkus.
