Puslapio versija spausdinimuiSpausdinti

Naujienos

 
2018.04.12

V. Sutkus. Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos, kad išvengtų interesų konflikto

Valstybės valdomos įmonės, žinoma, yrasvarbios šalies ūkiui. Džiaugiamės sėkmingai persitvarkiusiomis energetikosbendrovėmis, pozityvūs sprendimai buvo priimti efektyvinant miškų urėdijas.Tačiau tebėra ant permainų slenksčio įstrigusių įmonių, sulaukiančių visdažnesnės kritikos, kurią lemia iš praeities paveldėtos ydingos tikslų formavimoir veiklos valdymo praktikos. Viena iš tokių įmonių išlieka Lietuvos radijo irtelevizijos centras (LRTC). O juk sėkmingiems pokyčiams dažniausiai tereikiapaprastų sprendimų ir, žinoma, politinės valios.

Problemos– iš praeities

LRTCnuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo itin svarbi įmonė,įgyvendinanti valstybei reikšmingą uždavinį – radijo ir televizijostransliacijų perdavimą. Laikui bėgant LRTC funkcijos plėtėsi, ji tapo įmone,valdančia valstybės strateginę monopolinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, VilniausTV bokštą, siųstuvų ir kitų bokštų tinklą, signalų siuntimui reikalingusdažnius, daugelį pastatų ir kitos infrastruktūros. Kita vertus, dėl nepamatuotųjau seniai praeityje likusių vadovų ambicijų įmonė tebeužsiima ir visiškai komercineveikla, taip dubliuodama verslo įmonių - mobiliojo ryšio ir TV paslaugų teikėjųdarbą.

Akivaizdu,kad dvilypis LRTC vaidmuo nuolat sukelia keblių situacijų ir interesų konfliktų,nes kadaise susiformavo ydinga praktika strateginei įmonei kelti komerciniusuždavinius, t. y., siekti pelno teikiant paslaugas, kurias teikia ir privatūs bevalstybės pagalbos rinkoje veikiantys subjektai. Dar daugiau, ryšių sektoriauspolitiką visai rinkai diktuoja Susisiekimo ministerija, kuri tuo pačiu metu atliekašios įmonės savininko funkcijas ir kelia šiai savo įmonei tikslą gauti kuodaugiau pelno. Tad Susisiekimo ministerijos funkcijos šiuo atveju prieštaraujaviena kitai, nes neįmanoma tuo pačiu metu ir nešališkai reguliuoti rinkos, irvaldyti vieną iš pelno siekiančių tos rinkos dalyvių.

Svarbuapibrėžti strateginę kryptį

Ištiesų, sprendimas yra gana paprastas: vyriausybei tęsiant valstybės valdomųįmonių pokyčius, LRTC galėtų tapti geru pavyzdžiu sektoriui. Apie tai kalbamair socialinių partnerių su ministru pirmininku pasirašytame Nacionaliniamesusitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų – jame akcentuojamasporeikis gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingųfunkcijų, iškreipiančių rinkos konkurencines sąlygas.

Taigi,būtų logiška nedviprasmiškai apsispręsti dėl įmonės tikslų. Juk LRTC yrastrateginė įmonė, kuri valdo nacionalinės reikšmės infrastruktūrą, tačiau nėraapibrėžta, kurios konkrečiai LRTC funkcijos yra išskirtinės reikšmės Lietuvosvalstybei. Todėl būtina atskirti, kuri veikla vykdoma siekiant gauti pelno, okas daroma būtent dėl valstybės strateginių interesų.

Šiuometu LRTC teikia tokias paslaugas, kaip radijo ir televizijos transliacijųperdavimas, interneto, išmaniosios televizijos ir duomenų perdavimasgyventojams ir verslui, infrastruktūros nuoma, įvairios IT paslaugos: internetosvetainių talpinimas, virtualūs serveriai, duomenų talpinimas, taip patįvairios telefonijos paslaugos. Tad kitas pokyčių žingsnis – aiškiai atskirtiLRTC strategines veiklas ir komercines paslaugas, nes šiuo metu LRTC vykdomaveikla teikiant mobiliojo interneto „Mezon“ paslaugas prieštarauja net irEuropos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms. Vienaiš šių rekomendacijų – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas ir,įvertinus įmonių vykdomas funkcijas, valdymą organizuoti taip, kad būtųįgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. EBPO rekomendacijomissiekiama sudaryti sąlygas efektyviam valstybės kontroliuojamų bendrovių valdymui.Atskirti „Mezon“ paslaugų teikimą nuo kitų LRTC veiklų jaukurį laiką ragina ir Konkurencijos taryba, kadangi esama situacija lemiagalimai neskaidrų bei neracionalų valstybės išteklių naudojimą ir LRTCprivilegijavimą.

Ateityje– kompetencijų koncentravimas

Siekiantpokyčių, būtina įmonės valdymą sutvarkyti taip, kad komercinę veiklą reguliuotųbent jau kita ministerija, o ne ryšių politiką visai rinkai formuojantiSusisiekimo ministerija. Pavyzdžiui, tai sėkmingai galėtų daryti Ūkioministerija, kuriai Vyriausybė yra linkusi patikėti ir šioje ministerijojesutelkti IT sektoriaus valdymą ir koordinavimą.Kitas žingsnis turėtų būti stipriosstrateginės įmonės suformavimas, kurioje būtų sutelkti valstybei svarbūsstrateginiai telekomunikacijų projektai.

Tokiaįmonė taptų aiškia Lietuvos strateginės infrastruktūros valdytoja ir išvengtųinteresų konfliktų. Jai būtų prasminga tapti, pavyzdžiui, pelno nesiekiančiaviešąja įstaiga, atsisakant akcinės bendrovės statuso. Taip pat tokios įmonėsar viešosios įstaigos valdyme galėtų dalyvauti ir daugiau valstybėsnacionaliniu saugumu suinteresuotų institucijų – ne tik Susisiekimoministerija, bet ir, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas ar Kraštoapsaugos ministerija.


Kviečiame apsilankyti
 
Nacionaliniai partneriai: