Lietuvoje veikiančių valstybinių mokslo tyrimų institutųpotencialas galėtų būti efektyviau išnaudotas inovatyviems gaminiams kurti beigaminti. Švietimo ir mokslo politikos formuotojams svarstant šių institutųpertvarkymo gaires, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas V. Sutkus primena,kad atradimai iš laboratorijų visuomenę greičiau pasiekia prisidėjus verslui irsiūlo jo neignoruoti – kaip tik įtraukti į institutų vadybos procesus.
„Sumaniosios specializacijos strategija numato ieškotiglaudesnės mokslo ir verslo partnerystės europinėmis investicijomisfinansuojamiems projektams. Nėra blogo ar netinkamo laiko šiai partnerystei,tačiau ilguoju laikotarpiu ji turėtų kur kas daugiau potencialo, jei būtųatviresnė verslui ne tik atskiruose projektuose, bet ir kasdieniuoseprocesuose“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Švietimo ir moksloministerijoje veikianti darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių moksliniųtyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo: jiems siūloma jungtis arba taptikitų valstybinių institucijų dalimis.
Būsimos institutųpertvarkos pasiūlymus LVK atstovams pristatė darbo grupės nariai – Mokslo irstudijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris irŠvietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus.
V. Sutkausteigimu, svarstant galimą mokslo tyrimų institutų pertvarką, reikėtų įvertinti,kaip ir kokia forma verslas gali būti integruotas, kad tokie institutai galėtųįgyvendinti kuo daugiau visuomenės bei komercinėms reikmėms pritaikytų projektų.Jo nuomone, vien tik kelių įstaigų susijungimas į vieną neatneš efektyviųrezultatų – reikia keisti institutų statusą ir į vadybos procesus įtrauktiverslo atstovus.
„Siūlome skatintiinstitutus orientuotis į taikomuosius tyrimus, reorganizuotis į viešąsiasįstaigas ir keisti vadybos bei valdymo principus. Matome, kad universitetamstapus viešosiomis įstaigomis ir suformavus tarybas, jų valdymas tapoefektyvesnis ir tokios tarybos veikia labai sėkmingai, tai šiuo keliu reikėtųeiti ir reorganizuojant mokslinių tyrimų institutus“, – pabrėžė V. Sutkus.
Lietuvos verslokonfederacijos Prezidiumo narys, įmonės „Biotechpharma“ vadovas, prof. VladasA. Bumelis pabrėžia, kad biomedicinos sritis šaliai yra labai svarbi ir reikiabent vieno šioje srityje sėkmingai veikiančio taikomųjų mokslų instituto.
„Taikomasismokslas yra labai glaudžiai susijęs su žiniomis grįstų inovacijų kūrimu.Institutams, kurie yra stiprūs, siūlome sudaryti galimybę liktisavarankiškiems. Tikime jų moksliniu potencialu ir galimybėmis kurti pridėtinęvertę bendradarbiaujant su verslu“, – sakė V. A. Bumelis.
Skaičiuojama, kadInovatyvios medicinos centrui iš valstybės biudžeto skiriama 1,2 mln. eurų, ojame dirbantys mokslininkai vos iš 3 vykdomų projektų sugeba uždirbti 1,5 mln. eurų– akivaizdus įrodymas, kad tokiuose centruose sutelktas stiprus potencialas.
Savo ruožtu, „Biotechpharma“su 150 darbuotojų biotechnologijų srityje geba generuoti 30 mln. eurų metinęapyvartą.
2014–2020m. finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys Lietuvoje skiriamas aukštą pridėtinęvertę orientuotai ekonomikai. Apie 10 proc., arba 678,88 mln. eurų ES fondųlėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijųskatinimui.