Puslapio versija spausdinimuiSpausdinti

Naujienos

 
2018.04.04

V. Sutkus: savitikslis mokslinių tyrimų institutų jungimas - ne išeitis

Lietuvoje veikiančių valstybinių mokslo tyrimų institutų potencialas galėtų būti efektyviau išnaudotas inovatyviems gaminiams kurti bei gaminti. Švietimo ir mokslo politikos formuotojams svarstant šių institutų pertvarkymo gaires, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas V. Sutkus primena, kad atradimai iš laboratorijų visuomenę greičiau pasiekia prisidėjus verslui ir siūlo jo neignoruoti – kaip tik įtraukti į institutų vadybos procesus.

„Sumaniosios specializacijos strategija numato ieškoti glaudesnės mokslo ir verslo partnerystės europinėmis investicijomis finansuojamiems projektams. Nėra blogo ar netinkamo laiko šiai partnerystei, tačiau ilguoju laikotarpiu ji turėtų kur kas daugiau potencialo, jei būtų atviresnė verslui ne tik atskiruose projektuose, bet ir kasdieniuose procesuose“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Švietimo ir mokslo ministerijoje veikianti darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo: jiems siūloma jungtis arba tapti kitų valstybinių institucijų dalimis.

Būsimos institutų pertvarkos pasiūlymus LVK atstovams pristatė darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris ir Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus.

 

V. Sutkaus teigimu, svarstant galimą mokslo tyrimų institutų pertvarką, reikėtų įvertinti, kaip ir kokia forma verslas gali būti integruotas, kad tokie institutai galėtų įgyvendinti kuo daugiau visuomenės bei komercinėms reikmėms pritaikytų projektų. Jo nuomone, vien tik kelių įstaigų susijungimas į vieną neatneš efektyvių rezultatų – reikia keisti institutų statusą ir į vadybos procesus įtraukti verslo atstovus.

„Siūlome skatinti institutus orientuotis į taikomuosius tyrimus, reorganizuotis į viešąsias įstaigas ir keisti vadybos bei valdymo principus. Matome, kad universitetams tapus viešosiomis įstaigomis ir suformavus tarybas, jų valdymas tapo efektyvesnis ir tokios tarybos veikia labai sėkmingai, tai šiuo keliu reikėtų eiti ir reorganizuojant mokslinių tyrimų institutus“, – pabrėžė V. Sutkus.

Lietuvos verslo konfederacijos Prezidiumo narys, įmonės „Biotechpharma“ vadovas, prof. Vladas A. Bumelis pabrėžia, kad biomedicinos sritis šaliai yra labai svarbi ir reikia bent vieno šioje srityje sėkmingai veikiančio taikomųjų mokslų instituto.

„Taikomasis mokslas yra labai glaudžiai susijęs su žiniomis grįstų inovacijų kūrimu. Institutams, kurie yra stiprūs, siūlome sudaryti galimybę likti savarankiškiems. Tikime jų moksliniu potencialu ir galimybėmis kurti pridėtinę vertę bendradarbiaujant su verslu“, – sakė V. A. Bumelis.

Skaičiuojama, kad Inovatyvios medicinos centrui iš valstybės biudžeto skiriama 1,2 mln. eurų, o jame dirbantys mokslininkai vos iš 3 vykdomų projektų sugeba uždirbti 1,5 mln. eurų – akivaizdus įrodymas, kad tokiuose centruose sutelktas stiprus potencialas.

Savo ruožtu, „Biotechpharma“ su 150 darbuotojų biotechnologijų srityje geba generuoti 30 mln. eurų metinę apyvartą.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys Lietuvoje skiriamas aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Apie 10 proc., arba 678,88 mln. eurų ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui.


Kviečiame apsilankyti
 
Nacionaliniai partneriai: