Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
Daugiau nei 20 mln. eurų per metus pajamų gaunančioms
įmonėms gresia naujas mokestis, kuriuo būtų finansuojama Konkurencijos tarybos veikla.
Tai veda į interesų konfliktą, nes kontrolės institucija susirinks mokesčius iš
įmonių, kurias ji pati ir kontroliuoja.
Panašūs svarstymai gimsta jau ne pirmą kartą. Pagrindinis tokios
Konkurencijos įstatymo pataisos šalininkų argumentas – neva Konkurencijos
taryba taptų nepriklausoma nuo valdžios, nes dabar jos veikla yra finansuojama
iš biudžeto. Siūlyčiau nepamiršti, jog gyvename demokratinėje valstybėje – laisvuose
rinkimuose renkame prezidentą, Seimą, Seimas formuoja Vyriausybę, kuri skiria
valstybės institucijų vadovus, numato institucijų finansavimą pagal valstybės
poreikius. Taigi, tiek Konkurencijos tarybos, tiek kitų institucijų vadovų
paskyrimus ir veiklos finansavimą tvarko valstybės piliečių demokratiškai
išrinkti atstovai. Būtent valdžios funkcija yra nustatyti kontroliuojančių
institucijų poreikį ir pasirūpinti jų finansavimu, kuris turi kisti,
priklausomai nuo situacijos valstybėje, vienai ar kitai institucijai keliamų
uždavinių ir darbų apimties.
Konkurencijos taryba, kaip ir kitos kontroliuojančios
institucijos turi būti finansuojamos valstybės. Tai ir yra pats skaidriausias
būdas. Turime laikytis šio principo, nes susidursime ne tik su skaidrumo, bet
ir kitomis problemomis. Absurdas yra manyti, kad valstybės institucija turėtų
būti nepriklausoma nuo valstybės. Tuomet nuo ko ji turi būti priklausoma – nuo Dievo,
ar veiks savaime – taip, kaip pati susigalvos?
Kuo Konkurencijos taryba yra geresnė už kitas verslą
kontroliuojančias institucijas? Kiek iš viso yra verslą kontroliuojančių
institucijų Lietuvoje? Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija,
Muitinės departamentas ir dar kelios dešimtys kitų.
Natūraliai kyla klausimas: jeigu Konkurencijos taryba ims
mokestį iš kontroliuojamų įmonių, kodėl, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos tarnyba
ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat negali rinkti pinigų tiesiogiai
iš verslo savo veiklai finansuoti? Taigi, panašu, kad Seime yra ketinančių iš
esmės keisti valstybės įstaigų finansavimo sistemą taip, kad visos kontroliuojančios
institucijos lėšų sau išsilaikyti turėtų susirinkti iš įmonių pačios.
Nemažiau svarbu yra tai, kad bus įvestas naujas mokestis
verslui. Daugelis ekonomistų pripažįsta, kad mokesčių šiuo metu didinti nėra
jokių ekonominių prielaidų. Atvirkščiai, mokesčių ir tuo pačiu administracinės
naštos mažinimas padarytų teigiamą įtaką šalies ūkio plėtrai – kurtųsi daugiau naujų
verslų ir atsirastų daugiau darbo vietų.
Kritikuotina yra ir nuostata, jog apmokestintos bus tik tam
tikro dydžio įmonės – gaunančios daugiau nei 20 mln. eurų pajamų per metus. Tai
prieštarauja lygiateisiškumo principui, nes Konkurencijos taryba kontroliuoja
ir kitas, mažesnes pajamas gaunančias įmones. Ar manoma, kad pasiekusios 20
mln. eurų pajamas įmonės automatiškai tampa konkurencijos taisyklių
pažeidėjomis, o mažesnės – ne? Įstatymo aiškinamajame rašte panašiai ir
aiškinama: „didžiausi ūkio subjektai lemia didesnę riziką, jog atitinkamose
rinkose gali atsirasti konkurencijos ribojimų“.
Ar mažesnes pajamas gaunančios įmonės galės Konkurencijos tarybos
kontrolieriams uždaryti duris?
Akivaizdu, jog šiuo atveju pabloginama dalies įmonių
padėtis vien dėl to, jog jos gauna didesnes pajamas. Bet didesnių pajamų
gavimas nebūtinai rodo, kad gaunamas ir didesnis pelnas, nes gali būti ir didelės
veiklos sąnaudos, kurias dar didina naujai įvedami mokesčiai. Taigi, bendrovių
gaunamos didesnės pajamos negali būti tinkamas pagrindas joms taikyti naujus
mokesčius, kurie netaikomi kitoms įmonėms.
