Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas
Praėjusių metų Vyriausybės nuveiktų darbų sąraše – gana daug
Lietuvos verslo aplinką gerinančių dalykų: paruoštas socialinio modelio
projektas, užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, didinamos
neapmokestinamos pajamos, pajudėjo viešųjų pirkimų įstatymo klausimas. Tačiau
valstybės biurokratinio aparato mažinimo iniciatyvos kol kas dar neįsibėgėja, o
praėjus dvejiems metams realiai nepajudėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių
fondų projektai.
Verslo atstovus džiugina, kad šios Vyriausybės
ir verslo pagrindinis prioritetas sutampa – dar Seimo pavasario sesijoje
priimti Socialinį modelį ir šio įstatymų
paketo populistiškai „neapipešioti“. Tik nuoseklus darbo santykių
modernizavimas, pritaikant juos prie XXI amžiaus realijų, gali atnešti tą
Lietuvos verslo aplinkos konkurencingumo efektą, kurio ir tikimės.
Šioje srityje Lietuva kol kas dar gerokai
atsilieka nuo kaimyninių Europos Sąjungos valstybių, nors turėtume gyventi
tokioje pačioje ekonominėje erdvėje. Jeigu darbo santykius reguliuojančios
teisės normos būtų optimizuotos, atsirastų daugiau darbo santykių reguliavimo
formų, verslininkai galėtų veikti lanksčiau, atsirastų daugiau darbo ir jaunimui,
būtų užpildytos laikinos darbo vietos.
Įgyvendintas mokesčių progresyvumas
Verslas laikosi pozicijos, kad apmokestinimo
sistemos nederėtų konstruoti dideliais mokesčiais baudžiant daugiau
uždirbančius. Dabartinė mokesčių sistema jau yra progresyvi – visų pirma, dėl
taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Teisinga Vyriausybės kryptis –
augant minimaliam darbo užmokesčiui, didinti ir NPD. Taip yra užtikrinama, kad
mažas pajamas gaunantys žmonės mokės mažiau mokesčių.
Priešrinkiminiai kai kurių politikų siūlymai
įvesti progresinius mokesčius nepadės surinkti daugiau pajamų į valstybės
biudžetą ir tikrai nepagerins mažesnes pajamas gaunančių asmenų gyvenimo
kokybės. Tačiau šių gyventojų padėtis ateinančiais metais pagerės dėl
padidėjusios minimalios algos ir padidinto NPD.
Konsolidacija neįsibėgėja
Vyriausybės ataskaitoje teigiama, jog didinant
viešojo sektoriaus darbo efektyvumą, konsoliduotos 3 priežiūros tarnybos, o
didžiausias leistinas pareigybių skaičius sumažėja 1279 pareigybėmis. Tai
Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų pradėtas ir Konsolidavimo komisijos tęsiamas
darbas, kuris jau duoda vaisių, tačiau tai tik proceso pradžia. Norėdami
išvengti Graikijos likimo, privalome valstybės biurokratinį aparatą mažinti
sparčiau. Todėl yra ypatingai svarbu išjudinti ir kitus konsolidavimo
projektus, kurie kol kas stringa.
Norisi palinkėti Vyriausybei pagaliau išjudinti
ir ES struktūrinių fondų projektus. Verslas gavo pažadų sulaukti viešųjų
pirkimų konkursų jau 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje. Jeigu bus delsiama
skirstyti šią paramą svarbiems viešosios ir transporto infrastruktūros bei
energetikos projektams, šiais metais gali smarkiai padaugėti bedarbių.
