Pertekliniai
reikalavimai verslui pateikti dokumentus valdžios institucijoms kiekvienais
metais įmonėms atsieina apie 40 mln. litų. Ūkio ministerijos užsakymu atliktas
tyrimas rodo, kad jeigu būtų priimtos atitinkamos Darbo kodekso (DK) pataisos,
verslas sutaupytų po 32 mln. litų kasmet.
Verslui atstovaujančios organizacijos Seimo frakcijoms išplatino kreipimąsi, kuriame
teigiama, kad turi būti keičiami kai kurie Darbo kodekso straipsniai, siekiant sumažinti
administracinę naštą verslui.
Išplatintame
dokumente prašoma keisti aštuonių Darbo kodekso straipsnių dalis, kurios
reglamentuoja sezoninio darbo sutartis, atsiskaitymo lapelių prievolę, darbo
laiko grafikų skelbimo tvarką, darbuotojo pažymėjimų tvarką ir atidirbto laiko
apskaitą.
Verslininkai teigia,
kad siūlomi pakeitimai projekte nemažina darbuotojų apsaugos ir garantijų,
kadangi nei vienas DK pakeitimas nekalba apie darbuotojo ir darbdavio santykių
pakeitimus.
Verslo organizacijų
pasirašytame dokumente teigiama, kad dabar galiojantis darbo santykių
reglamentavimas yra didelė problema, siekiant pritraukti investicijas į
Lietuvą.
Verslininkai Seimo
narių prašo, kad būtų atsisakyta dabar egzistuojančio darbo sutarčių registro.
Anot verslininkų, nauji darbuotojai iškart yra registruojami Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos
duomenų bazėje, todėl sutarčių registras nėra prasmingas.
Taip pat prašoma daug
laisviau reglamentuoti darbuotojų pažymėjimus, kadangi Lietuvoje didžioji dalis
įmonių smulkios, o jų darbuotojams tokie dokumentai nėra reikalingi. Didžiosios
bendrovės naudoja darbuotojų pažymėjimus įėjimo kontrolei ir kitoms apskaitos
priemonėms, tačiau tai nėra susiję su valstybės keliamais reikalavimais.
Dokumente pažymima,
kad dabar galiojantis sezoninių sutarčių taikymas turi būti keičiamas. Pagal DK
112 str. sezoninių darbų sąrašą nustato Vyriausybė, o tai užkerta kelią verslui
būti konkurencingu bendroje ES rinkoje. Dauguma Europos Sąjungos šalių neturi
baigtinių sąrašų su išvardintomis sezoninėmis veiklomis, tačiau sezoniniai darbai
dažniausiai yra siejami su gamtinėmis sąlygomis, sezoniniais ciklais ir jie
nedirbami visus metus.
Čekijoje sezoniniai
darbai susieti su sezoniniu ciklu, tiksliai nėra įvardijami, tačiau leidimus
jiems išduoda valstybinė darbo inspekcija. Prancūzijoje sezoniniai darbai
dažniausiai dirbami pagal terminuotą sutartį, o sezoniniu darbu laikomas
darbas, kuris turi reguliarios veiklos požymių, tačiau metų eigoje susiduria su
pertraukimais, kuriuos sukelia nutrūkstanti produkcijos ar paslaugų paklausa.
Pagal dabar
galiojančią 147 str. 3 dalį darbdavys privalo darbo grafikus skelbti
informaciniuose stenduose. Nėra sudaroma galimybė kitomis priemonėmis
informuoti darbuotojus apie nustatytą darbo laiką.
Pagal rinkos ir
viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ 2013 metais atliktą Lietuvos
darbuotojų ir darbdavių nuomonės apklausą nustatyta, kad net 86 proc. darbdavių bei apie pusę darbuotojų
palankiai vertintų darbo grafikų skelbimą elektroniniu paštu, internetu arba
kitokia elektronine forma.
Latvijoje ir Estijoje darbo
grafikų skelbimo
būdas nėra reglamentuojamas.
Net 8 mln. litų per
metus ūkio subjektams kainuoja darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas.
Verslo atstovų išvadoje teigiama, kad žiniaraščiuose kiekvieną mėnesį privaloma
žymėti ne tik darbuotojo vardą ir pavardę, bet ir pakartotinai įrašyti
profesiją (pareigas), kvalifikacinę kategoriją.
Siūloma, kad
bendrovės galėtų rinktis laisvą darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą, ar
galėtų pildyti elektroniniu būdu. Pakeitimai galėtų padėti sumažinti
administracinę naštą maždaug 50 proc. — iki 4 mln. litų per metus. Pagal dabar
galiojančią tvarką privaloma darbo laiką žymėti Vyriausybės patvirtintame laiko
apskaitos žiniaraštyje.
28,9 mln. kiekvienais
metais verslui kainuoja atlyginimų atsiskaitymo lapeliai. Net du iš trijų
darbdavių teigia, kad privalomas atsiskaitymo lapelių išdavimas yra perteklinis
įpareigojimas.
Pagal siūlomas
pataisas informacija apie darbo užmokestį bus teikiama tik tiems darbuotojams,
kurie pateikia prašymą darbdaviui. Tikėtina, kad 10 proc. darbuotojų reikalaus
teikti informaciją apie darbo užmokestį, ir tai leis sumažinti administracinę
naštą 26 mln. litų per metus.
