Lietuvos verslo šuolis skaidrumo
link – ženklus. Tai atskleidė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius, susitikęs
su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais. 2014 metais STT užsakymu
atlikto tyrimo duomenimis, pagal korupcijos mastus, Lietuva yra 39 vietoje
pagal skaidrumą iš 175 tyrime dalyvaujančių valstybių bei lenkia kaimyninę
Latviją bei tokias ES šalis kaip Italiją, Graikiją, Rumuniją ir Bulgariją. STT
vadovo teigimu, mūsų šalies tikslas – per ateinančius dešimt
metų priartėti prie skaidriausių šalių dešimtuko.
„Pagal 2001 metais atlikto tyrimo duomenis, 26 proc. verslininkų turėjo
realios korupcinės patirties – iš jų buvo reikalaujama kyšio, dalyvavo
piktnaudžiavimo schemoje ir pan. Tuo tarpu 2014 m., tokią patirtį turėjo tik 6
procentai verslininkų“, – kalbėjo STT vadovas Saulius
Urbanavičius.
Jo teigimu, net 70 proc. verslininkų korupciją įvardija kaip kliūtį verslui
ir tai tapo penkta pagal svarbą problema.
Anksčiau taip manančių verslininkų buvo žymiai mažiau.
LVK prezidentas Valdas Sutkus susitikime pabrėžė, kad verslininkai yra
linkę diegti nulinės tolerancijos korupcijai principą bei prisidėti prie šio ir
verslui, ir valstybei žalingo reiškinio visiško išnaikinimo.
„Visuomenė sveiksta ir korupcijos mažėja, ir tai rodo, kad tiek STT, tiek mūsų
kaip verslo atstovų organizacijos pastangos duoda vaisių. Verslas yra
orientuotas visų pirmą į korupcijos prevenciją – geriau yra ne pagauti
korumpuotą žmogų, o užbėgti nusikaltimui už akių, tokiu būdu apsaugant ir
organizacijos reputaciją ir visuomenę, ir pačius darbuotojus“, – kalbėjo V. Sutkus.
Kurs korupcijos prevencijos vadovą
Žvelgdamas į ateitį, LVK prezidentas įvardino, kad būtų naudinga sudaryti korupcijos
prevencijos versle vadovą, kurį bendradarbiaudamos galėtų parengti asocijuotos
verslo struktūros bei STT. Anot. V. Sutkaus, šis vadovas galėtų tapti naudingu
orientaciniu dokumentu tiek bendrovėms, tiek ir visuomenei. Jame būtų numatyti
pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis siekiant korupcijos prevencijos, įtariant
nesąžiningą veiklą ar pradedant tyrimą.
Kontroliuojančių institucijų nuolat
mažėja
Verslininkai iš STT taip pat tikisi, kad bus sumažinta perteklinė kontrolė
bei nesudaromi nereikalingi trikdžiai veiklos plėtojimui.
2013 metų duomenimis, verslą kontroliuojančių institucijų, kurios vienaip
ar kitaip prižiūri verslą, skaičius buvo 58 ir jose dirbo 7753 specialistai,
dirbantys su verslo subjektais – tai yra 1881 specialistu mažiau nei metais
anksčiau. Jie atliko per 250 tūkst. patikrinimų per metus. Iš viso buvo
patikrinti 188 799 tūkst. ūkio subjektų per metus. Nors specialistų ir sumažėjo,
patikrinimų 2013 metais buvo atlikta daugiau – plius 7166.
Daugiausiai tikrinančios institucijos yra VMVT, Augalininkystės tarnyba,
VMI, SODRA, PAGD. Mažiausiai – siaurose srityse veikiančios Hidrometeorologijos
tarnyba, Geologijos tarnyba, Bioetikos komitetas, Transplantacijos biuras, VTD.
Pagal vienam specialistui tenkančių patikrintų ūkio subjektų skaičių
pirmauja VDAI (6985), NTAKD (2218), KPD (970). Mažiausiai patikrinimų
vidutiniškai vienas specialistas atlieka LB (7), VKEK (9), VMT (15).
Pagal UAB Rinkos tyrimų centro 2014 metais vykdytą ūkio subjektų apklausą
dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo, geriausiai
vertinamo institucijos yra VMI (15,2 proc.), VDI (2,4 proc.), VMVT (2,2 proc.),
SODRA (2,2 proc.), PAGD (0,9 proc.). Blogiausiai vertinamo institucijos yra
beveik tos pačios VMI (3,5 proc.), VDI (2,6proc.), SODRA (2,1 proc.), VMT (0,8
proc.), VKTI (0,7 proc.). Pasak teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus, šį iš
pirmo žvilgsnio atrodantį prieštaravimą galima paaiškinti tuo, kad su šiomis
institucijomis yra susiduriama dažniausiai, o VMI, SODRA ir PAGD atlieka
daugiausiai patikrinimų, todėl tiek gerų, tiek ir blogų vertinimų susilaukė
daugiausiai.
STT Nacionalinės kovos su korupcija
programa
STT įgyvendina Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurios metu buvo
įvykdytos 6 su verslu susijusios priemonės: tai administracijos naštos
mažinimas, kontroliuojančių institucijų veiklos optimizavimas, leidimų išdavimo
perteklinių reikalavimų šalinimas, paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę ir
kt.
Šios programos esminis tikslas – sukurti korupcijos valdymo mechanizmą
privačiame sektoriuje (tame tarpe ir versle). STT siūlo pradėti nuo vadovų –
korupcijos rizikos valdymo versle sukūrimo. STT vadovo teigimu, čia yra labai
svarbi verslininkų politinė valia – ar įmonė nori turėti nulinės tolerancijos
politiką savo įmonėje, ar nenori.
Kita svarbi priemonė – informacijos apsaugos sistemų diegimas,
nekonkuravimo sutartys, darbuotojų mokymai, skatinti neimti, neduoti kyšių,
taip pat informacijos viešinimas, nesąžiningų partnerių sąrašų skelbimas.
S. Urbanavičiaus teigimu, siūlomos priemonės leistų įmonėms valdyti
korupcijos rizikos lygį bendrovės viduje bei apsivalyti nuo nesąžiningų
darbuotojų. STT vadovas sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje sąžiningos įmonės
įgys pranašumą prieš šešėlį, apsaugos akcininkus nuo verslo žlugimo,
nesąžiningų vadovų.