Šiandien švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais,
ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo
bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui, teigė Švietimo ir mokslų ministrė
Jurgita Petrauskienė susitikime su verslininkais.
„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat
kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo sektoriaus
pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo sektoriaus reformos dalių.
Siekiame, kad švietimo sektorius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos
kriterijais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, prielaidos pasiekti kokybę
yra menkos“, – sakė J. Petrauskienė.
Pasak J. Petrauskienės, verslas galėtų aktyviai prisidėti
prie švietimo reformos, įvertindamas kokybinius studijų kriterijus,
stiprindamas studijų kompetencijas. Tai padėtų formuoti švietimo pasiūlą ir
atitinkamai paskirstyti studijų krepšelius.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pritarė Ministro Pirmininko
Sauliaus Skvernelio nuostatai mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų
skaičių.
„Keturiolikos šiuo metu veikiančių universitetų kokybė
netenkina nei visuomenės, nei verslo poreikių. Lietuvos jaunimas vis dažniau
renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi
būti tiesiog vieno ar kito miesto savivertę keliančiais infrastruktūros
elementais. Universitetas turi kurti realią pridėtinę vertę visai Lietuvai.
Taigi pirmiausia turime kalbėti apie universitetų veiklos kokybę: kiek rengiama
faktiškai reikalingų specialistų, kiek jų, baigę studijas, įsidarbina pagal
tame universitete įgytą specialybę, kiek gebame pritraukti užsienio
studentų mokytis į Lietuvą, kiek universitetai yra konkurencingi tarptautiniame
lygmenyje“, – sakė V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, aukšti Lietuvos universitetų tarptautiniai
reitingai ir didėjantis Lietuvoje studijuojančių studentų skaičius turėtų tapti
universitetų optimizacijos bei švietimo reformos siektinu tikslu.
„Ne universitetų skaičiaus mažinimas yra tikslas savaime,
mes kalbame apie veiklos kokybę, konkrečius rezultatus ir skiriamų lėšų
panaudojimo efektyvumą. Valstybė, įsteigusi aukštąsias mokyklas, turi prisiimti
atsakomybę dėl jų veiklos efektyvumo, kad tos mokyklos gebėtų teikti kokybiškas
mokymo paslaugas“, – teigė J. Petrauskienė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministrės, universitetų
optimizavimas nereiškia, kad norima uždaryti kažkurias aukštąsias mokyklas.
Dalis jų bus sujungtos, o dalis prijungtos prie veikiančių universitetų ir taps
jų filialais.
Lietuvos verslo konfederacijos mokslo ir švietimo komisijos
pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis pasigenda aiškesnio Vyriausybės
suvokimo, kas yra privatus aukštasis mokslas ir koks jo indėlis į Lietuvos
ekonomiką.
„Yra manoma, kad aukštasis mokslas gali būti tik
valstybinis, tačiau ir privačios aukštosios mokyklos įneša svarų indėlį į
šalies švietimo sistemos vystymą. Prašome lygiaverčių konkuravimo sąlygų, nes
privačios aukštosios mokyklos sukuria daug realių darbo vietų mokytojams,
dėstytojams, rengia specialistus, kurie yra paklausūs šiandien. Mes vykdome tą
pačią misiją, kuri nesiskiria nuo valstybinių aukštųjų mokyklų“, – sakė prof.
dr. A. Augustinaitis.
LVK viceprezidentas Stasys Kropas siūlo didinti visuomenės
finansinį raštingumą: būtina gilinti visuomenės žinias apie
investavimą, elektroninę bankininkystę, mokyti jaunimą tinkamai ir saugiai
elgtis su pinigais.
