„Šiuo
metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti
kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį
ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti
pasiruošęs juos bet kada grąžinti. Įteisinus nenutraukiamo indėlio kategoriją,
šiuos pinigus bankai galėtų „įdarbinti“ ir mokėti didesnes palūkanas“, – sakė
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus susitikime su
Darbo partijos frakcija Seime.
Pasak V. Sutkaus, turėtų galioti elementari logika: jeigu
padedi pinigus ir sakai, kad jų metus neimsi – už tai gauni didesnes palūkanas.
O jeigu atbėgsi po mėnesio ir sakysi, kad apsigalvojai, šis mechanizmas
neveiks, nes bankas negalės indėlių
laisvai naudoti, kadangi žino, jog bet kada žmogus gali ateiti ir pinigus
atsiimti.
„Dabar visi indėliai yra trumpalaikiai, jie bankams nėra
pelningi ir netgi nuostolingi, nes bankams už indėlius reikia mokėti draudimus.
Siūlomi įstatymų pakeitimai atvertų duris nenutraukiamo terminuoto indėlio
sutartims ir leistų bankams siūlyti kur kas didesnes palūkanas. Tokie indėliai
sudarytų galimybę ir verslui skolinti šiuos pinigus, ir indėlininkams daugiau
užsidirbti“, – sakė LVK viceprezidentas Stasys Kropas.
Stringa
ES projektai
Šiuo metu vienas iš opiausių
klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių,
geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus
iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos
konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.
„Buvęs finansavimo laikotarpis
iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis
lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra
skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo
konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą
laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip,
kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje
neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų
bedarbių skaičiaus padidėjimą.
Būtina pagreitinti šių
konkursų organizavimą, todėl Darbo partija turėtų į tai atkreipti savo
deleguotų ministrų ir viceministrų dėmesį šalies ministerijose, tarp jų –
energetikos, susisiekimo, žemės ūkio, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos
ir darbo, užsienio reikalų, teisingumo, krašto apsaugos bei sveikatos apsaugos“,
– sakė V. Sutkus.
Lobizmo
įstatyme – absurdiškos nuostatos
Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti
lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai,
tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pasak V.
Sutkaus, pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į
politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems
taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu
norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos
apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir
pildyti specialią veiklos ataskaitą.
V. Sutkus pabrėžė, kad dabar Lietuvoje veikianti Trišalė
taryba neužtikrina reikalingo visuomenės grupių interesų balanso ir yra pasenęs
bei neefektyvus modelis, kurį laikas keisti. „Tai yra praėjusio amžiaus
reliktas, kai tarsi viename bokso ringo kampe stovi darbdavių, o kitame
profsąjungų atstovai, o valstybė kaip arbitras stebi, kad jie muštųsi pagal
taisykles. XXI amžiuje taip jau nebėra – pasaulis tapo spalvingesnis,
įvairesnis ir modernesnis“, – tvirtino V.Sutkus.
Kaip alternatyva Trišalei tarybai galėtų būti įsteigta
europietiško modelio institucija – Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų
taryba. Šią organizaciją sudarytų verslo asociacijų, profesinių sąjungų,
kūrybinių, jaunimo organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių atstovai bei
ekspertai.
Verslo atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo
kodekso reformos. Pasak V. Sutkaus, dabartinio darbo kodekso šaknys siekia
sovietinius laikus, jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir
stabdo ne tik užsienio investicijas bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį
augimą, skatina šešėlinę ekonomiką. Tuo tarpu darbo santykių lankstumas duoda
naudą visiems. Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome
ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių
formų.
